Tongos istorija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Maori-rafter26.svg
Polinezijos istorija
Malajų-polineziečių migracija
Archeologinės kultūros:
moai, marae, heiau, langi
Tui Manua, Tui Pulota
Tui Tonga
Havajai, Rarotonga, Malietoa, Tui Viti
Kolonijos:
Britų kolonijos, Naujoji Zelandija, Prancūzų Polinezija, JAV salų teritorijos, Vokietijos Samoa
Dabartiniai politiniai vienetai:
Naujoji Zelandija, Amerikos Samoa, Havajai, Prancūzų Polinezija, Kuko Salos, Niujė, Pitkerno salos, Samoa, Tonga, Tuvalu, Valis ir Futuna

Tongos karalystės istorija apima laikotarpį nuo maždaug 4000 m. pr. m. e. iki dabartinių laikų. Šios karalystės išskirtinis bruožas – ji vienintelė iš Okeanijos šalių nebuvo praradusi savivaldos.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmieji gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal archeologinius duomenis pirmieji Lapita kultūros žmonės į salas atkeliavo iš Santa Kruzo salų (Saliamono salos) maždaug prieš 6000 metų. Šios kultūros žmonės gyveno aplinkinėse Tongos, Samojos ir Fidžio salose apie 1000 metų, kol atrado Markizo, Taičio ir greičiausiai visas kitas Ramiojo vandenyno salas, kurias apgyvendino. Seniausi archeologiniai radiniai (Lapita keramika) datuojama 28002750 m. pr. m. e.(seniausi Polinezijoje), todėl Tonga laikytina viena iš Polinezijos kultūros židinių. Nuo seniausių laikų buvo auginamos kiaulės, vištos, prijaukinti šunys.

Iš seniausių laikų išlikę monumentinaiai senųjų kultūrų megalitiniai statiniai – Ha’amonga (Trilitonas) ir Langi. Trilitonas – masyvus 5 m aukščio trijų koralinės kilmės akmenų statinys (kiekvienas sveria po 40 t), Langi – terasinis 2-3 pakopų senųjų monarchų kapinynas.

Tongos imperija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Tongos imperija.

Iki X a. Tongos salynas buvo buferinė zona tarp dviejų ankstyvųjų valstybių Polinezijoje – Tui Manua (dab. Samoa) ir Tui Pulota (dab. Fidžis). Vėliau čia susiformavo vietos valdovai, tituluojami Tui Tonga (Tu’i Tonga).

XII–XIII a. Tongos ekspansijos metu Tongos valdovas Tu’i Tonga buvo plačiai žinomas Okeanijoje – nuo Niujės iki Saliamono salų. Tongos imperija kontroliavo ir dalį Fidžio salų. Imperijos pagrindas buvo stiprus laivynas: tongiečiai turėjo laivus, kurie talpindavo iki 150 karių, kas leido jiems įgyti hegemoniją milžiniškame Ramiojo vandenyno plote.

Nuo XIII a. II pusės iperija silpo, XV a. ir XVII a. salose kilo vidiniai karai. Vidaus reformos ir besivystanti visuomenė nulėmė dviejų naujų, paralelių dinastijų įsiviešpatavimą. Tui Tonga liko daugiau religinė ir dvasinė valdžia, kai tuo tarpu XVI a. įkurta Tui Haatakalaua ir XVII a. įkurta Tui Kanokupolu perėmė pasaulietinę.

Pirmieji europiečiai[taisyti | redaguoti kodą]

Europiečiai salas atrado 1616 (olandai Willem Schouten ir Jacob Le Maire, prie Niuatoputapu salos). Daugiau žinių apie salas atsirado po Džeimso Kuko 1773, 1774 ir 1777, Londono misionierių 1797 bei metodisto Valterio Laurėjaus (Walter Lawrey) 1822 ekspedicijų.

Suvienijimas[taisyti | redaguoti kodą]

1799 m. Imperijoje kilo pilietiniai karai, kol galiausiai Tongą į karalystę 1845 suvienijo (nutraukė vidaus karus) jaunas ambicingas karys ir oratorius Taufa'ahau (pilnas vardas – Siaosi Taufa’ahau Tupou Maeakafaua). Po dėdės mirties jis tapo 19-uoju Tui Kanokupolu (taip vadinamas Tupou rūmų valdovas), panaikino abi kitas dinastines linijas ir pradėjo šalies modernizavimą.

Taufaahau 1862 m. panaikino baudžiavą (vergovę). Pagal krikščioniškas tradicijas pasivadino karaliumi Džordžu I (George Tupou I). 1875, padedant misionieriui Shirley Baker, šis karalius Tongą paskelbė konstitucine monarchija, išleido pagrindinius įstatymus dėl vergų, žemės valdymo, spaudos laisvės, apribojo valdovų funkcijas.

XX a. istorija[taisyti | redaguoti kodą]

1900 gegužės 18 Tonga pasirašė draugystės sutartį su Britanija mainais už tai, kad britai padėjo karaliui vidaus kovose (Tonga tapo britų protektoratu). Ši sutartis galiojo iki 1970 birželio 4. Nuo 1970 – Britų Sandraugos, nuo 1999 – JT narė.

Tongos monarchų sąrašas[taisyti | redaguoti kodą]

Tongos monarchų sąrašas po Tongos suvienijimo 1875 lapkričio 4:

  1. Karalius George Tupou I (18751893)
  2. Karalius George Tupou II (18931918)
  3. Karalienė Salote Tupou III (19181965)
  4. Karalius Taufa’ahau Tupou IV (1965-)