Borjomi

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
„Borjomi“

„Borjomi“ (gruz. ბორჯომი) – natūralus unikalios sudėties vulkaninės kilmės natūralus karbonizuotas mineralinis vanduo, išgaunamas iš Gruzijos kalnų gelmių. Jo šaltiniai trykšta centrinėje Gruzijos dalyje esančiame didžiausiame Europoje nacionaliniame parke – Borjomi – Kharagauli. Į žemės paviršių „Borjomi” yra „išstumiamas“ natūralios angliarūgštės dujų – vanduo pakyla pats, be siurbimo ir vamzdžiais pasiekia Boržomio mieste esančią išpilstymo gamyklą. Žemės paviršių šis vanduo pasiekia iš 1500 metrų gylio, bet ištrykšta jis gerokai giliau (8000-10000 metrų gylyje) [1]. Kol įveikia tokį atstumą, vanduo yra praturtinamas 60 Kaukazo kalnuose esančiais įvairiais mineralais.

„Borjomi“ yra natūralus natrio bikarbonatinis mineralinis vanduo. „Borjomi“ vandens sudėtyje yra didelė koncentracija bikarbonatų – iki 4209 mg/l. Bendra vandens mineralizacija yra iki iki 6,7 g/l. Todėl „Borjomi" vanduo yra klasifikuojamas kaip natrio bikarbonatinis mineralinis vanduo [2].

„Borjomi“ neatvėsta tol, kol nepasiekia žemės paviršiaus, tuomet jo temperatūra siekia 38-41 °C (100–106 °F). „Borjomi“ šaltiniai trykšta Didžiojo Kaukazo kalnų ruože, centrinėje Adžarija-Imereti dalyje, kuri driekiasi 760–920 m (2490-3020 pėdų) virš jūros lygio esančiame aukštyje [3].

1990 m. pradžioje, per vieną iš tyrimų buvo nustatyta, kad „Borjomi“ savo vandenilio izotopų santykiu kardinaliai skiriasi nuo kitų ištirtų mineralinio vandens rūšių [4]. Tyrimo duomenys patvirtina, kad šio mineralinio vandens sudėtyje yra nemaža dalis juvenialių, „pirmapradžių“ komponentų [5].

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Borjomi mineraliniai šaltiniai buvo atrasti jau prieš kelis tūkstančius metų. Tai patvirtina 7 XX amžiaus pradžioje rasti akmeniniai vonios kubilai, datuojami 1-ojo mūsų eros tūkstantmečio pradžia. Akivaizdu, kad tais laikais vanduo buvo naudojamas ir gėrimui, ir maudynėms. Po to šaltiniai ilgam buvo užmiršti ir vietovės, kuriose jie tryško, liko apleistos [6].

1829 m., kai Boržomio miestelyje buvo dislokuotos Rusijos imperijos armijos Chersono pulko grenadierių pajėgos, nukreiptos prieš Osmanų imperiją, Rusijos kariai Borjomi upės dešiniajame krante aptiko mineralinio vandens šaltinį. Suintriguotas radinio, pulko vadas Pavelas Popovas nurodė šaltinį išvalyti, o į butelius išpilstytą jo vandenį pristatyti į karinę bazę. Popovas, kuris skundėsi skrandžio problemomis, pirmasis išbandė šaltinio vandenį. Pajutęs teigiamą vandens poveikį, jis įsakė sukonstruoti akmeninę sieną ir aptverti ja šaltinį. Vėliau jis ten sau pasistatė maudyklę ir nedidelį namelį[7].

Istorinė Borjomi šaltinių nuotrauka. Sergey Prokudin-Gorsky, 1912

1837 m., kai Chersono grenadierių pulkas buvo pakeistas Gruzijos grenadierių, jų gydytojas Amirovas išnagrinėjo vandens sudėtį bei jo poveikį ir nusiuntė pirmuosius analizės rezultatus į Sankt Peterburgą ir Maskvą. Jau iki 1841 m. garsas apie „Borjomi“ vandens gydomąjį poveikį pasklido tiek, kad Rusijos caro vicekaralius Kaukaze Eugenijus Golovinas prie šių šaltinių atsivežė savo sergančią dukterį. Gydymas pasirodė greitas ir veiksmingas, todėl pirmąjį šaltinį savo dukters Jekaterinos garbei jis pavadino Jekaterinsku (rusų kalba: Екатерининский), o antrajam davė savo vardą – Eugeniškas (Евгеньевский). 1842 m. gydytojas Amirovas paprašė generolo Golovino Boržomyje įkurdinti kurortą. Nuo tada šioje vietovėje imta plėtoti infrastruktūra[8].

Be to, Golovinas taip pat paspartino šaltinių perdavimą iš karinės valdžios žinios civilinės valdžios pareigūnams. 1850 m. Boržomyje buvo atidarytas mineralinio vandens parkas, o 1854 m. valdžios institucijos užsakė pastatyti pirmąją vandens išpilstymo fabriką. Pirmasis vandens išpilstymo fabrikas ėmė veikti 1890 m. Boržomi vanduo dėl savo gydomųjų savybių išpopuliarėjo visoje Rusijos imperijoje ir valdžia čia ėmė statyti rūmus, parkus, sodus ir viešbučius, tam kad turėtų kur apsistoti pacientai ir turistai. Paprastai iš tuometinio Tbilisio į Boržomį atvažiuoti užtrukdavo 8-9 valandas, tačiau naujasis Mikhaylovo-Boržomi geležinkelis, pastatytas 1894 metais, smarkiai sumažino kelionės trukmę. Tarp žymių žmonių, pamėgusių šį kurortą buvo, pavyzdžiui, Antonas Čechovas, Piotras Čaikovskis, taip pat karališkosios Rusijos šeimos nariai [9]. Tuo metu Boržomis varžėsi su tokiais Europos kurortais kaip, pavyzdžiui, rusų turistų pamėgtas Vichy. Būtent tai ir pelnė Boržomio kurortui Rusijos „Vichy“ [10] ir „Kaukazo perlo“ vardus [11].

1890 m. mineralinio vandens parke pradėjo veikti pirmoji vandens išpilstymo gamykla. 1894 m. didysis kunigaikštis Michailas Romanovas pastatė išpilstymo fabriką Boržomio parke, veikusį iki 1950 m. Tuo metu buvo labai didelė stiklo butelių paklausa ir todėl 1896 m. buvo pastatytas dar ir stiklo fabrikas. Remiantis archyvų duomenimis, 1854 m. buvo pagaminta tik 1350 butelių vandens, 1905 m. skaičius pasiekė 320000, o 1913 m. jau buvo parduoti daugiau nei 9 milijonai butelių [12].

Istorinis Borjomi reklaminis plakatas, 1927 m.

Po sovietų valdžios atėjimo į Gruziją, „Borjomi“ buvo plačiai parduodamos visoje Sovietų Sąjungoje ir pamėgtas sovietinės valdžios lyderių. Nuo 1927 m. iki 1982 m. buvo išgręžtą 57 eksploatacinių gręžinių (kurių gylis svyruoja nuo 18,4 m (60 pėdų) iki 1502 m (4928 pėdų)). 1961 m. 423000 „Borjomi“ butelių buvo eksportuojama į 15 šalių, įskaitant JAV, Prancūziją ir Austriją [13]. Per Sovietų Sąjungos egzistavimą, „Borjomi“ buvo pripažintas kaip trečias geriausiai žinomas prekės ženklas visoje SSRS po „Volga“ automobilių ir aviakompanijos „Aeroflot“ [14]. 1980 m., metinė „Borjomi“ vandens produkcija pasiekė 400 milijonus butelių[15].

2006 m. gegužę Rusija uždraudė importuoti Gruzijos mineralinius vandenis, paskelbdama juos nesaugiais[16]. Gruzija tai įvertino kaip bandymą užkirsti priėjimą prie Rusijos rinkos ir pasinaudoti „Borjomi“ kaip figūra postsovietiniuose politinių jėgų žaidimuose. Šio draudimo pasekmė buvo ta, kas 2006 m. kompanija „Georgian Glass & Mineral Water Co N. V.“ prarado 25 mln. Gruzijos larių, tačiau kompanijos krizė, buvo įveikta 2008 m., kai pardavimų apimtys pasiekė iki 2006 m. buvusį lygį[17]. 2010 m. bendrovė pareiškė, populiariosios „Borjomi“ pardavimų skaičiai yra tokie pat dideli, kaip ir prieš Rusijai paskelbiant draudimą. 2011 m. bendrovė pardavė 15% daugiau „Borjomi“ mineralinio vandens negu prieš draudimą. Postsovietinėse šalyse „Borjomi“ mineralinio vandens rinkoje užima pirmąją vietą.

Bikarbonatinis vanduo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bikarbonatai yra viena iš svarbiausių mineralinio vandens sudedamųjų dalių, turintys unikalų, mokslininkų nuodugniai tyrinėjamą poveikį žmogaus organizmui. Bikarbonatų jonai veikia organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą ir padeda ją atkurti. Tebėra vykdomi tyrimai, atskleidžiantys šių jonų naudą organizmui, jų apsauginį poveikį nuo lėtinių ligų ir pan. Biokarbonatai taip pat pasižymi savybėmis, gerinančiomis jodo, bromo, seleno pasisavinimą žarnyne, skatina ir gerina skrandžio veiklą, mažina širdies ligų riziką, apsaugo nuo inkstų akmenų susidarymo [18].

Bikarbonatinis mineralinis vanduo, kaip, pavyzdžiui, „Borjomi“, yra turtingas natrio, kalio, chloridų, bikarbonatų, taip pat turi kalcio, magnio ir sulfatų. Šio vandens sudėtis yra tinkama visiems, kurie tinkamai valgydami, nori palaikyti reikiamas medžiagų apykaitos funkcijas. Tyrimai rodo, kad būtent bikarbonatai greičiausiai ir turėtų būti pagrindinis kriterijus, nulemiantis konkretaus mineralinio vandens rūšies pasirinkimą [19].

Išpilstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirma „Borjomi“ vandens išpilstymo linija atsirado 1890 m. mineralinių vandenų parke (šiandien – Boržomio centriniame parke). Kiekvienas smaragdo spalvos butelis būdavo pripildomas rankiniu būdu, sandariai uždaromas kamščiu, saugiam gabenimui įpakuojamas į storą šieno sluoksnį ir įdedamas į medinę dėžę. Netrukus ėmė kurtis stiklo ir medienos apdirbimo gamyklos, gaminančios butelius, dėžes ir pjuvenas, kad patenkintų išimtinai „Borjomi" poreikius.

„Borjomi“ pilstomas į stiklinius of 0.33 ir 0.5 litrų ir plastikinius 0.5 litrų ir 1 litro talpos butelius [20]. Abiejų tipų buteliai yra su atsukamais kamšteliais. Išskirtinė žyma – žalia šių butelių spalva (taip vadinama Gruzijos žalia) yra sukurta pagal patentuotą formulę.

2011 m. vasarį buvo pristatytas naujas – rafinuotesnis ir modernesnis – „Borjomi“ vandens įpakavimas, kurio etiketėje buvo atsiribojama nuo elnio simbolio ir akcentuojamas gamintojo ženklas [20].

„Borjomi" yra prekiaujama daugiau nei 40-yje pasaulio šalių: Gruzijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Ukrainoje, Azerbaidžane, Armėnijoje, Moldovoje, Baltarusijoje, Kazachstane, Kirgizijoje, Tadžikijoje, Mongolijoje, Uzbekijoje, Estijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Bulgarijoje, Graikijoje, Kipre, Izraelyje, JAV, Austrijoje, Australijoje, Kanadoje, Japonijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Pietų Korėjoje, Kinijoje, Turkijoje, Turkmėnijoje, Naujojoje Zelandijoje, Šveicarijoje, Liuksemburge, Prancūzijoje, Italijoje, Portugalijoje.

Kokybė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Borjomi“ gamintojai nuolat pasitelkia vietinių ir tarptautinių ekspertų paslaugas, tokių kaip „Gamma“ (Gruzija), „Zenit Consulting“ (Didžioji Britanija), „Antena“ (Prancūzija), „SGS – Institut Frensenius“ (Vokietija). Gamyklose naudojamos sudėtingos kokybės kontrolės sistemos užtikrina, kad visuomet būtų laikomasi aukščiausių standartų. Vandens pavyzdžiai nuolat siunčiami tirti į sertifikuotas laboratorijas, esančias Tbilisyje ir vandenį importuojančiose valstybėse. Kompanijoje veikianti kokybės kontrolės sistema visiškai atitinka ISO 22000 standartus, užtikrinančius, kad produkto kokybės ir saugumo reikalavimų būtų griežtai laikomasi kiekviename etape – nuo gamybos iki pristatymo[21].

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1907 SPA Grand Prix
  • 1909 Didysis auksinis medalis Kazanėje
  • 1911 Garbės diplomas Drezdene
  • 1940 Aukso medalis Taline
  • 1975 Garbės diplomas pasaulinėje parodoje Budapešte
  • 1998 Aukso medalis Novosibirske
  • 1996, 1997, 1998 Aukso medalis Sankt-Peterburge

Įdomūs faktai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Pirmas kosmonauto Jurijaus Gagarino prašymas, kai jis nusileido po kelionės į kosmosą, buvo „Borjomi“ vanduo. Tai papasakojo profesorius Volovičius Volovich, kuris buvo atsakingas už operaciją atlikusios įgulos medicininį aprūpinimą [22].
  • Vladimiro Vysotskio receptas nuo pagirių. Daugelis turi savąjį receptą nuo nemalonių padarinių savijautai, po to, kai būna padauginta alkoholio. Kai kurie žmonės atgauna jėgas išgerdami stiklinę kefyro, kiti – suvalgydami sriubos ir pan. O štai charizmatiškasis Rusijos kino žvaigždė Vladimiras Vysockis teigė, kad tada, kai jis negerdavo alkoholinių gėrimų, jis gerdavo „Borjomi“ [23].
  • „Borjomi“ kine. Filmuojant filmą „Solaris“, konferencijos scenoje matomi ant stalų stovintys „Borjomi“ buteliukai. Kūrybinė filmavimo grupė pasiūlė taip išdėstyti ant stalų stovinčius „Borjomi“ butelius, kad į kadrą nepatektų jų etiketės, nes filmo veiksmas vyksta tolimoje ateityje. Tačiau Andrey Tarkovsky buvo neperkalbamas ir nusprendė palikti „Borjomi“ taip, kad etiketės būtų matomos. Esminis režisieriaus sprendimo argumentas buvo tas, kad šis mineralinis vanduo niekur nedings ir tolimiausioje ateityje. „Borjomi“ buteliai matomi ne tik šiame, bet ir Holivudo filmuose – „Terminalas“ („The Terminal“), „Rytietiški pažadai“ („Eastern Promises“), „Bornas: Absoliutus pranašumas“ („The Bourne Supremacy“), „Anapus sienų“ („Beyond Border“), „Būk kietas!” („Be Cool“).
  • Mineralinis vanduo gali būti naudojamas ne tik troškulio malšinimui, bet ir natūralioms grožio procedūroms. Mineralinis vanduo „Borjomi“ jau nuo senovės naudojamas įvairioms mineralinėms vonioms ir odos priežiūros procedūroms daugelyje grožio ir sveikatingumo kurortų.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Volcanic origin of Borjomi
  2. Daiva Pipiraitė „Bikarbonatinio mineralinio vandens reikšmė žmogaus sveikatai. Borjomi natūralaus mineralinio vandens savybės”, Vilnius, 2011.
  3. Volcanic origin of Borjomi
  4. Volcanic origin of Borjomi
  5. Volcanic origin of Borjomi
  6. History of TM
  7. History of TM
  8. History of TM
  9. Burford, Tim (2007). Georgia. Timber Press. p. 158. ISBN 978-1-84162-261-3. Peržiūrėta 2011-12-07
  10. McReynolds, Louise (2003), Russia at Play: Leisure Activities at the End of the Tsarist era, pp. 175, 173. Cornell University Press, ISBN 0-8014-4027-0. Peržiūrėta 2011-12-07
  11. Meakin, Annette M. B. (1906), Russia: Travels and Studies, p. 420. Ayer Publishing, ISBN 0-405-03086-X. Peržiūrėta 2011-12-07
  12. History of TM
  13. History of TM
  14. Cheverton, Peter (2006). Understanding Brands. Kogan Page Publishers. p. 11. ISBN 0-7494-4665-X Peržiūrėta 2011-12-07
  15. History of TM
  16. Rusija – Gruzija: daug neišspręstų problemų
  17. GG&MW Retains Borjomi Production License„. Civil Georgia. March 20, 2011. Peržiūrėta 2011-12-07
  18. Daiva Pipiraitė „Bikarbonatinio mineralinio vandens reikšmė žmogaus sveikatai. Borjomi natūralaus mineralinio vandens savybės”, Vilnius, 2011
  19. Daiva Pipiraitė „Bikarbonatinio mineralinio vandens reikšmė žmogaus sveikatai. Borjomi natūralaus mineralinio vandens savybės”, Vilnius, 2011
  20. „Borjomi“ atnaujino buteliuko dizainą
  21. Production and Bottling
  22. Tai įdomu. 10 mitų apie „Borjomi“
  23. Tai įdomu. 10 mitų apie „Borjomi“

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka