Mineralinis vanduo

Mineralinis vanduo – natūraliai susiformavęs vanduo, kuriame yra ištirpusių mineralinių medžiagų. Dėl jų jis skiriasi savo skoniu ir gali turėti gydomųjų savybių.

Jau seniausiais žmonijos gyvavimo laikais mineralinis vanduo buvo naudojamas gydymo tikslams. Juo gydydavo įvairiausius susirgimus, žaizdas.

Turinys

1 Mineralinio vandens klasifikacija
2 Mineralinio vandens suvartojimas 2003 metais
3 Lietuviškas mineralinis vanduo
4 Mineralinis vanduo pasaulyje
5 Nuorodos

Mineralinio vandens klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal cheminę sudėtį ir fizikines savybes viso pasaulio mineralinis vanduo gali būti klasifikuojamas taip:

Rodiklis	Rodiklio minimali norma	Mineralinio vandens pavadinimas
Bendras ištirpusių medžiagų kiekis	2,0 g/l	<2,0 g/l – labai mažos mineralizacijos vanduo
		2,0-5,0 g/l – mažos mineralizacijos vanduo
		5,0-15,0 g/l – vidutinės mineralizacijos vanduo
		15,0-35,0 g/l – aukštos mineralizacijos vanduo
		35,0-150,0 g/l – sūrymas
		>150,0 g/l – stiprus sūrymas
Ištirpęs CO₂ kiekis	0,5 g/l	0,5-1,4 g/l – mažai karbonatizuoti
		1,5-2,5 g/l – vidutiniškai karbonatizuoti
		>2,5 g/l – labai karbonatizuoti
Ištirpęs H₂S kiekis	10 mg/l	10-50 mg/l – mažai sulfidiniai
		50,0-100,0 mg/l – vidutiniškai sulfidiniai
		100,0-250,0 mg/l – stipriai sulfidiniai
		>250,0 mg/l – labai stipriai sulfidiniai
Ištirpęs As kiekis	0,7 mg/l	0,7-5,0 mg/l – arseniniai vandenys
		5,0-10,0 mg/l – stipriai arseniniai
		>10 mg/l – labai stipriai arseniniai
Ištirpęs Fe (Fe²⁺+Fe³⁺) kiekis	20 mg/l	20,0-40,0 mg/l – geležingi vandenys
		40-100,0 mg/l – stipriai geležingi
		>100 mg/l – labai stipriai geležingi
Ištirpęs Br kiekis	25 mg/l	Bromo vandenys
Ištirpęs J kiekis	5 mg/l	Jodo vandenys
Ištirpęs H₂SiO₃ ir HSiO₃^- kiekis	50 mg/l	Siliciniai vandenys
Ištirpęs Rn kiekis	5 mμC/l	5–40 mμC/l – mažai rodono turintys vandenys
		40-200 mμC/l – vidutiniškai daug radono turintys vandenys
		>200 mμC/l – daug radono turintys vandenys
pH reikšmė		<3,5 – stipriai rūgštūs
		3,5-5,5 – rūgštūs
		5,5-6,8 – silpnai rūgštūs
		6,8-7,2 – neutralūs
		7,2-8,5 – silpnai šarminiai
		>8,5 – šarminiai
Temperatūra		<20 °C – šalti
		20-35 °C – šilti
		35-42 °C – karšti
		>42 – labai karšti

Mineralinio vandens suvartojimas 2003 metais[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šalis	Litrai žmogui
Italija	203
Prancūzija	149
Belgija	145
Vokietija	129,1
Ispanija	126
Šveicarija	110
Portugalija	92
Graikija	57
Vengrija	55
Lenkija	41
Didžioji Britanija	34
Rusija	10

Lietuviškas mineralinis vanduo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Vytautas“

Mineralinio vandens šaltinis Birštone

Viši mineralinio vandens šaltinis

Lietuviški mineraliniai vandenys:

Pavadinimas	Bendras ištirpusių medžiagų kiekis g/l	Vandens tipas
Vytautas	7,2	Natrio chloridinis
Tichė	1,378	Kalcio sulfatinis
Neptūnas	0,349	Kalcio hidrokarbonatinis
Druskininkų Rasa	2,017–2,450	Natrio kalcio chloridinis
Druskininkų Hermis	1,355	Natrio chloridinis hidrokarbonatinis