Mineralinis vanduo
Mineralinis vanduo – mikrobiologiškai visavertis vanduo, esantis požeminiame vandens sluoksnyje ar telkinyje ir išgaunamas iš vieno ar daugiau natūralių ar dirbtinai atvertų šaltinių.[1]
Pasižymi fizinėmis ir biologiškai aktyviomis savybėmis[2], lemiančiomis vandens gydomąją galią ir teigiamai veikiančiomis žmogaus organizmo fiziologinius procesus.[3][4][5]
Klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagal cheminę sudėtį ir fizikines savybes viso pasaulio mineralinis vanduo gali būti klasifikuojamas taip:
| Rodiklis | Rodiklio minimali norma | Mineralinio vandens pavadinimas |
|---|---|---|
| Bendras ištirpusių medžiagų kiekis | 2,0 g/l | <2,0 g/l – labai mažos mineralizacijos vanduo |
| 2,0-5,0 g/l – mažos mineralizacijos vanduo | ||
| 5,0-15,0 g/l – vidutinės mineralizacijos vanduo | ||
| 15,0-35,0 g/l – aukštos mineralizacijos vanduo | ||
| 35,0-150,0 g/l – sūrymas | ||
| >150,0 g/l – stiprus sūrymas | ||
| Ištirpęs CO2 kiekis | 0,5 g/l | 0,5-1,4 g/l – mažai karbonatizuoti |
| 1,5-2,5 g/l – vidutiniškai karbonatizuoti | ||
| >2,5 g/l – labai karbonatizuoti | ||
| Ištirpęs H2S kiekis | 10 mg/l | 10-50 mg/l – mažai sulfidiniai |
| 50,0-100,0 mg/l – vidutiniškai sulfidiniai | ||
| 100,0-250,0 mg/l – stipriai sulfidiniai | ||
| >250,0 mg/l – labai stipriai sulfidiniai | ||
| Ištirpęs As kiekis | 0,7 mg/l | 0,7-5,0 mg/l – arseniniai vandenys |
| 5,0-10,0 mg/l – stipriai arseniniai | ||
| >10 mg/l – labai stipriai arseniniai | ||
| Ištirpęs Fe (Fe2++Fe3+) kiekis | 20 mg/l | 20,0-40,0 mg/l – geležingi vandenys |
| 40-100,0 mg/l – stipriai geležingi | ||
| >100 mg/l – labai stipriai geležingi | ||
| Ištirpęs Br kiekis | 25 mg/l | Bromo vandenys |
| Ištirpęs J kiekis | 5 mg/l | Jodo vandenys |
| Ištirpęs H2SiO3 ir HSiO3- kiekis | 50 mg/l | Siliciniai vandenys |
| Ištirpęs Rn kiekis | 5 mμC/l | 5–40 mμC/l – mažai rodono turintys vandenys |
| 40-200 mμC/l – vidutiniškai daug radono turintys vandenys | ||
| >200 mμC/l – daug radono turintys vandenys | ||
| pH reikšmė | <3,5 – stipriai rūgštūs | |
| 3,5-5,5 – rūgštūs | ||
| 5,5-6,8 – silpnai rūgštūs | ||
| 6,8-7,2 – neutralūs | ||
| 7,2-8,5 – silpnai šarminiai | ||
| >8,5 – šarminiai | ||
| Temperatūra | <20 °C – šalti | |
| 20-35 °C – šilti | ||
| 35-42 °C – karšti | ||
| >42 – labai karšti | ||
Mineralinio vandens suvartojimas (2003 m.)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Šalis | Litrai žmogui |
|---|---|
| Italija | 203 |
| Prancūzija | 149 |
| Belgija | 145 |
| Vokietija | 129,1 |
| Ispanija | 126 |
| Šveicarija | 110 |
| Portugalija | 92 |
| Graikija | 57 |
| Vengrija | 55 |
| Lenkija | 41 |
| Didžioji Britanija | 34 |
| Rusija | 10 |
Lietuviškas mineralinis vanduo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuviški mineraliniai vandenys:
| Pavadinimas | Bendras ištirpusių medžiagų kiekis g/l | Vandens tipas |
|---|---|---|
| Vytautas | 7,2 | Natrio chloridinis |
| Tichė | 1,378 | Kalcio sulfatinis |
| Neptūnas | 0,349 | Kalcio hidrokarbonatinis |
| Druskininkų Rasa | 2,017–2,450 | Natrio kalcio chloridinis |
| Druskininkų Hermis | 1,355 | Natrio chloridinis hidrokarbonatinis |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ https://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/visuomenes-sveikatos-prieziura/mityba-ir-fizinis-aktyvumas-2/naturalus-mineralinis-vanduo-ir-saltinio-vanduo
- ↑ https://www.eatingwell.com/article/7824728/mineral-water-health-benefits/
- ↑ https://www.vle.lt/straipsnis/mineralinis-vanduo/
- ↑ https://www.lrt.lt/naujienos/gyvenimas/13/1620646/del-ko-svarbu-nepadauginti-mineralinio-vandens-ir-kodel-is-butelio-skonis-vienoks-o-biuvetes-kitoks
- ↑ https://www.britannica.com/science/mineral-water
|
Šis straipsnis apie geologiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |