Kazimieras Alchimavičius
| Kazimieras Alchimavičius lenk. Kazimierz Alchimowicz | |
|---|---|
| |
| 1863 m. sukilėlio Kazimiero Alchimavičiaus portretas | |
| Gimė | 1840 m. gruodžio 20 d. Dambrava |
| Mirė | 1916 m. gruodžio 31 d. (76 metai) Varšuva |
| Veikla | dailininkas |
| Alma mater | Miuncheno dailės akademija |
 Vikiteka |
Kazimieras Alchimavičius |
Kazimieras Alchimavičius (lenk. Kazimierz Alchimowicz, 1840 m. gruodžio 20 d. Dambrava – 1916 m. gruodžio 31 d. Varšuva) – dailininkas.
Mokėsi Vilniuje. Už dalyvavimą 1863–1864 sukilime ištremtas į Sibirą (iki 1869). Apie 1871–73 mokėsi Varšuvos piešimo mokykloje, V. Gersono studijoje, 1873–75 – Miuncheno dailės akademijoje. 1876–78 gyveno Prancūzijoje[1]. 1877 m. pabaigoje ar 1878 m. dailininkas apsigyveno Varšuvoje, 1880 m. čia atidarė tapybos studiją, nuo 1890 m. dėstė piešimą Bronislavos Posvikovos tapybos ir skulptūros mokykloje. K. Alchimavičius mirė 1916 m. gruodžio 31 d. Varšuvoje, palaidotas Povonzkų kapinėse.
Dalyvavo parodose Lenkijoje, Vilniuje (1888), Paryžiuje (1881–1900), Vienoje (1882), Odesoje (1890), Miunchene (1892)[2].
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kazimierą Alchimavičių labiausiai išgarsino didelio formato paveikslai, vaizduojantys Lietuvos senovę, ir ypač pagonybės laikų istoriją ir mitologiją („Milda“, „Gedimino laidotuvės“, „Lizdeika su dukterimi Pajauta ant Perkūno šventyklos griuvėsių“, „Margirio mirtis“ ir kt.). Dėl šios priežasties jis dažnai yra vadinamas pagoniškos Lietuvos tapytoju, „tapybos Adomu Mickevičiumi“[3].
Dailininkas tapė monumentalias neoromantines kompozicijas Lietuvos istorijos ir mitologijos temomis, Vilniaus apylinkių, Tatrų ir Peninų kalnų peizažus, buitines kompozicijas, portretus, sukūrė paveikslų 1863 m. sukilimo ir tremties temomis, paveikslų ir sieninės tapybos kompozicijų bažnyčioms. Dažnai įkvėpimo jis sėmėsi iš poetų romantikų kūrybos, sukūrė 12-os paveikslų ciklą Adomo Mickevičiaus poemos „Ponas Tadas“ motyvais.
Sukūrė paveikslų istoriniais, legendų („Kęstučio mirtis“, „Gedimino laidotuvės“ 1888, „Milda“ 1910), religiniais (Švč. Trejybė Liublino katedroje) siužetais, Prancūzijos, Lietuvos peizažų, buitinių scenų („Vaikai prie miško“, „Laidotuvės Urale“ 1873), portretų („Maurė“), iliustracijų (A. Mickevičiaus „Ponui Tadui“ 1903, J. I. Kraszewskio „Vitolio raudai“), sienų tapybos kompozicijų (Šv. Kotrynos bažnyčioje Sankt Peterburge). Tapė ant fajanso, porceliano, sukūrė skulptūrų (krucifiksas Bžezinų bažnyčioje). Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus.
Dailės darbų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Lizdeika su duktere Pajauta ant griuvėsių Perkūno žinyčios, 1876 -
Čigonė, 1879 -
Olštyno gynyba, 1881 -
Peizažas, 1886 -
Tatrų slėnyje, 1887 -
Paveikslas, kuriame yra vaizduojamos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laidotuvės, 1888 -
Milda, 1890 -
Svitezietė, 1898-1900 -
Birutės kalno koplyčia, 1899 -
Vandens malūnas, 1901 -
Peizažas su gandru, 1905 -
Rugiapjūtė Lietuvoje, 1902 -
Pakelės kryžius, 1905 -
Valstietis ir bajoras, 1908 -
Milda, 1910 -
Birutė, 1914
_in_1587.png)
.jpg)
.jpg)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ I. Królewska Akademia Sztuk Pięknych..., [w:] Stępień H., Liczbińska M., Artyści polscy w środowisku monachijskim w latach 1828-1914 (materiały źródłowe), wyd. II, Kraków: Agencja Wydawniczo-Reklamowa Chors, 1994, p. 11, ISBN 83-903086-1-4.
- ↑ Kazimieras Alchimavičius
- ↑ Pagoniškos Lietuvos tapytojas Kazimieras Alchimavičius