Balandinė žvaigždūnė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Scabiosa columbaria
Apsauga: 3(R) – Reta rūšis
Balandinė žvaigždūnė (Scabiosa columbaria)
Balandinė žvaigždūnė (Scabiosa columbaria)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
( Rosidae)
Šeima: Karšuliniai
( Dipsacaceae)
Gentis: Žvaigždūnė
( Scabiosa)
Rūšis: Balandinė žvaigždūnė
( Scabiosa columbaria)
Binomas
Scabiosa columbaria
L.

Balandinė žvaigždūnė (lot. Scabiosa columbaria, angl. Pigeon scabious, Pincushion flower, Small scabious, Dove pincushion, vok. Tauben-Skabiose, Tauben-Grindkraut) – karšulinių (Dipsacaceae) šeimos žvaigždūnės (Scabiosa) genties augalas. Dar žinomas kaip kirmažolė, špilgos. Tai reta rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai daugiametis, 40–80 cm aukščio žolinis augalas. Šaknis gali siekti 1 m gylį. Stiebai pavieniai, nuo vidurio šakoti. Tik žiedynkočiai nuo vidurio viršutinės dalies plaukuoti. Pamatiniai lapai ir vegetatyvinių stiebų lapai lyriškai plunksniškai suskaldyti, jų galinė skiltis apskrita, karbuotais kraštais, šoninės skiltys susideda iš 5–7 porų, atvirkščiai kiaušiniškos arba pailgos. Žemutiniai stiebo lapai du kartus plunksniškai suskaldyti, kaip ir pamatiniai, apaugę baltais plaukeliais, viršutiniai – plunksniškai karpyti, linijiškomis skiautėmis.

Žiedynai iki 3 cm skersmens, ilgakočiai, sunokus vaisiams rutuliški. Skraistlapiai lancetiški, nusmailėję, iki 1,5 cm ilgio, plaukuoti. Pažiedės plėnelinės, skiauterėtos, plaukuotos. Žiedai melsvi arba violetiniai, plaukuoti, kraštiniai gerokai didesni už vidinius. Išorinės taurelės viršuje 16 dantelių, jos briaunelės apaugusios baltais plaukeliais.

Žydi birželio–rugsėjo mėnesiais. Vaisiai cilindriški, vagoti, plaukuoti, atsiranda rugpjūčio mėnesį. Juos išnešioja vėjas. Dirvožemyje sėklos išlieka daigios 1–5 metus.

Paplitimas ir augavietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savaime paplitusi Vidurio ir Pietų Europoje, Kaukaze, Balkanuose, Mažojoje ir Vidurinėje Azijoje, taip pat Afrikoje. Lietuvoje randamas pietuose ir pietryčiuose.

Auga sausose pievose ir šlaituose, sausuose retuose miškuose, dažniausiai pušynuose, pamiškėse, palei kelius miškuose ir miško aikštelėse.

Taikomoji reikšmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Augalas medingas, dekoratyvus, išvesta dekoratyvinių veislių.

Apsauga ir nykimo priežastys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į Lietuvos saugomų augalų sąrašus įrašyta nuo 1962 m. Savaime nyksta pasikeitus apšvietimui, t. y. susidarius unksmei, nes augalas šviesomėgis. Sunaikinama pakeitus augavietės, ūkininkaujant ar kertant mišką suardžius dirvožemį, skinant, trypiant.

Sistematika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išskiriami 3 porūšiai:

  • Scabiosa columbaria L. subsp. columbaria
  • Scabiosa columbaria subsp. portae (A.Kern. ex Huter) Hayek. Rytų ir Centriniai Karpatai
  • Scabiosa columbaria subsp. pseudobanatica (Schur) Jáv. & Csapody. Italija ir Šiaurės Vakarų Balkanai[1]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]