Avininkystė

Avininkystė – gyvulininkystės šaka, apimanti avių auginimą. Šiais laikais avys laikomos visose pasaulio dalyse daugiausiai dėl vilnos ir mėsos, o kai kurios veislės ir dėl pieno, iš kurio gaminami sūriai, taip pat tradiciniai jogurtai, kefyrai. Avys (bei naminės ožkos) laikomos vienais seniausių naminių gyvūnų. Europoje žinomos nuo neolito. iš pradžių naudotasi avių mėsa ir krauju, vėliau pienu, galiausiai vilna. Artimuosiuose Rytuose avių vilna buvo kerpama jau II tūkst. pr. m. e. Iš čia per Siciliją avių kirpimas paplito ir Europoje.

Tarpukariu Lietuvoje auginta apie 1,5 mln. avių, 2016 m. – 180 tūkstančių, prieš daugiau nei dešimtmetį – 11 tūkst. avių. Lietuvoje auginamos 35 veislių avys, pasaulyje jų priskaičiuojama apie 600. Populiariausios Lietuvos juodgalvės, nemažai Vokietijos juodgalvių, Sufolkų, Romanovų, viltšyrhornų, ostfryzų veislių avių. Lietuvoje avininkyste daugiausia užsiimama Aukštaitijoje, regiono kalvotose ir nederlingose žemėse. Daugiausia avienos suvartojama Islandijoje ir Farerų salose – 10–15 kg per metus, Europos Sąjungoje – 3,5 kg, Lietuvoje – 300 gramų.^[1]

Produkcija

Avių skaičius šalyse palyginus su Kinijos rinka 2004 m.

Tūkstančiai tonų (2008 m.)
Pienas		Mėsa
Kinija	1096	Kinija	1977
Graikija	785	Australija	773
Turkija	746	Naujoji Zelandija	598
Sirija	713	Iranas	390
Rumunija	656	Jungtinė Karalystė	330
Italija	564	Turkija	278
Iranas	534	Sirija	242
Sudanas	504	Indija	237
Somalis	468	Alžyras	187
Ispanija	441	Sudanas	163