Aukštojo tyro telmologinis draustinis

Aukštojo tyro telmologinis draustinis
telmologinis draustinis
Aukštojo tyro pelkė
Vieta:	Rietavo savivaldybė, Lietuva
Artimiausia didesnė gyvenvietė:	Rietavas
Aukštojo tyro telmologinis draustinis
Koordinatės:	55°43′0″ š. pl. 21°47′0″ r. ilg. / 55.71667°š. pl. 21.78333°r. ilg. / 55.71667; 21.78333
Plotas:	12,95 km²
Įkurtas:	1986 m.
Valdymas:	Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba

Aukštojo tyro telmologinis draustinis – saugoma teritorija vakarinėje Rietavo savivaldybės dalyje, valstybinis telmologinis draustinis.

Draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti vertingą Žemaičių aukštumos takoskyrinį pelkinį kompleksą. Įsteigtas 1986 m. 2011 m. patikslinus ribas, draustinio plotas padidintas iki 1295 ha.

Apie draustinį[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžiausia draustinio vertybė – Aukštojo tyro pelkės masyvas, iš kurio pradžią ima keturi upeliai: Kluonė, kuri įteka į Minijos intaką Žvelsą, į pietų pusę nutekanti Vedega, į šiaurės rytus – Tanalupis bei į Kapstato ežerą įtekantis Dievupis. Aukštasis tyras – gyvybingiausia ir labiausiai progresuojanti Lietuvos aukštapelkė (plotas su apypelkiu apie 800 ha). 10–12 tūkstantmečių formavęsis tyro vidurys yra 6 metrais aukščiau nei jo pakraščiai. Apypelkio 150–180 metų pušynai ir eglynai sudaro ne tik palankias sąlygas pelkei gyvuoti, bet yra ir daugelio retų augalų, grybų bei gyvūnų rūšių buveinė.

Draustinio teritorijoje randamos šios saugomos rūšys ir buveinės:

augalų rūšys: raudonoji gegūnė (Dactylorhiza incarnata), aukštoji gegūnė (Dactylorhiza fuchsii), dėmėtoji gegūnė (Dactylorhiza maculata) ir baltijinė gegūnė (Dactylorhiza longifolia), raistinė viksva (Carex magellanica), kupstinė kūlingė (Trichophorum cespitosum), statusis atgiris (Huperzia selago), retažiedė miglė (Poa remota);
augalų bendrijos: švylinis kūlingynas (Eriophoro-Trichophoretum cespitosi) ir kimininis saidrynas (Sphagno tenelli-Rhynchosporetum albae);
saugomos gyvūnų rūšys: juodasis gandras (Ciconia nigra), mažasis erelis rėksnys (Aquila pomarina), vapsvaėdis (Pernis apivorus), vištvanagis (Accipiter gentilis), sketsakalis (Falco subbuteo), tetervinas (Tetrao tetrix), jerubė (Bonasa bonasia), gervė (Grus grus), dirvinis sėjikas (Pluvialis apricaria), didžioji kuolinga (Numenius arquata), tikutis (Tringa glareola), lėlys (Caprimulgus europaeus), paprastoji medšarkė (Lanius collurio), plėšrioji medšarkė (Lanius excubitor), ūdra (Lutra lutra), lūšis (Lynx lynx), baltasis kiškis (Lepus timidus), pleištinė skėtė (Ophiogomphus cecilia);
grybų rūšys: juodasis piengrybis (Lactarius lignyotus), geltonasis piengrybis (Lactarius scrobiculatus), tikroji raudonpintė (Pycnoporus cinnabarinus), skaisčioji raudonpintė (Pycnoporellus fulgens);
Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės: natūralūs distrofiniai ežerai, eutrofiniai aukštieji žolynai, aliuvinės pievos, šienaujamos mezofitų pievos, aktyvios aukštapelkės, tarpinės pelkės ir liūnai, plikų durpių saidrynai, nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės, vakarų taiga, žolių turtingi eglynai, pelkėti lapuočių miškai, pelkiniai miškai, aliuviniai miškai.^[1]

Nuo 2004 m. draustinis priskirtas Natura 2000 saugomų teritorijų tinklui dėl dirvinių sėjikų (Pluvialis apricaria) ir tikučių (Tringa glareola) paukščių apsaugos.