Geltonasis piengrybis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Lactarius scrobiculatus
Apsauga: 4(I) – Nenustatyta
Geltonasis piengrybis ( Lactarius scrobiculatus )
Geltonasis piengrybis ( Lactarius scrobiculatus )
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
(Wikispecies-logo.svg Fungi)
Skyrius: Papėdgrybūnai
(Wikispecies-logo.svg Basidiomycota)
Klasė: Papėdgrybiai
(Wikispecies-logo.svg Basidiomycetes)
Eilė: Ūmėdiečiai
(Wikispecies-logo.svg Russulales)
Šeima: Ūmėdiniai
(Wikispecies-logo.svg Russulaceae)
Gentis: Piengrybis
(Wikispecies-logo.svg Lactarius)
Rūšis: Geltonasis piengrybis
(Wikispecies-logo.svg Lactarius scrobiculatus)
LogoIF.png Index Fungorum
Binomas
Lactarius scrobiculatus
(Scop.) Fr., 1838
Sinonimai
Agaricus scrobiculatus
Galorrheus scrobiculatus
Lactifluus scrobiculatus
Agaricus intermedius
Lactarius scrobiculatus
Lactarius scrobiculatus var. violascens
Lactarius scrobiculatus var. montanus

Geltonasis piengrybis (lot. Lactarius scrobiculatus) – ūmėdinių šeimai, priklausantis valgomas grybas. Dėl savo retumo yra saugotinas ir įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Tai yra stambiausias eglynų piengrybis.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaisiakūniai dideli, stambūs. Kepurėlė užauga iki 25 cm skersmens, su koncentriškomis zonomis, plaušuota, mėsinga, gleivėta, chromo geltonumo, citriniškai geltona, geltonai ochrinė. Lakšteliai balsvi, vėliau- rusvai ochriniai, rudai dėmėti, priaugintiniai, nežymiai nuaugintiniai. Kotas 3–7x 1,5–3,5 cm, geltonas, gleivėtas, dėmėtas . Trama gelsva, perlaužta ar perpjauta tamsėja, aštraus deginančio skonio, pieniškos sultys baltos, kreguodamos su oru, greitai pageltonuoja. Sporos 8–8,5x7–8 μm.

Augavietė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dažniausiai sutinkamas beržynuose ir drėgnuose, žolėtuose eglynuose. Auga grupėmis brandžiuose, drėgnuose Lietuvos eglynuose šių piengrybių aptikta 30-yje vietų.

Sezonas: rugpjūtisspalis

Geltonasis piengrybis panašus išoriškai į kislųjį piengrybį. Nuo kitų piengrybių rūšių skiriasi stambiais, geltonos spalvos vaisiakūniais, dėmėtais kotais. Tačiau lengviausia šią piengrybių rūšį atpažinti iš pieniškų sulčių cheminės reakcijos. Perlaužus ar perpjovus vaisiakūnius ištekėjusios baltos sultys greitai tampa geltonos.

Nuotraukų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Vincentas Urbonas, „Lietuvos grybų atlasas“, Kaunas „Lututė“, 2007 m., (284 psl.) ISBN 978-9955-692-59-1

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka