Montrimų ąžuolas
55°50′06″š. pl. 22°06′17″r. ilg. / 55.835038°š. pl. 22.104843°r. ilg.
| Vieta | Akmenskinė, Rietavo savivaldybė |
|---|---|
| Rūšis | paprastasis ąžuolas |
| Aukštis | 27 m |
| Amžius | ~ 600 m. |
| Apimtis (1,3 m aukštyje) | 6,60 m |
Montrimų ąžuolas – botaninis gamtos paveldo objektas, įspūdingas ąžuolas, turintis 6,60 m apimties kamieną, augantis Akmenskinės kaime (Medingėnų sen.), Rietavo savivaldybėje, 3 km į šiaurės rytus nuo Medingėnų. Paminklinis medis stūkso pamiškėje, buvusioje sodybvietėje, kurią žymi senas atminimo akmuo, tarp žvyrkelio 3218 Narbutiškė–Akmenskinė ir Minijos upės.
Montrimų ąžuolas valstybės saugomu pripažintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. D1-88.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Seną, vardo neturėjusį ąžuolą prieš keletą metų Tverų girininkijoje (291 kv., 25 skl.) surado Rietavo miškų urėdijos miškininkai. Anksčiau jo saugomų gamtos paminklų sąraše nebuvo. Neminėjo jo ir istorikai, nors šalia medžio buvusios sodybos vietoje liko akmuo su iškaltu lenkišku užrašu, bylojančiu, jog šios vietos savininkas, iš Mingailos giminės kilęs Tomas Antoninas Piotrovskis finansavo tilto statybą, kuri baigta 1792 m. liepos 3 d. Tiltas neišlikęs. Bevardžiui ąžuolui būtų tikęs Mingailos ąžuolo vardas, tačiau gretimame rajone, vos už 20 km, auga antras po Stelmužės – Mingėlos ąžuolas . Akmenskinėje ąžuolui prigijo dabartinių žemės savininkų Montrimų vardas.
Sklando legenda, jog šį ąžuolą sodino Vytautas Didysis. Vietinis gyventojas Aleksandras Montrimas (g. 1932 m.) prisimena prie ąžuolo kamieno slūgsojusį nemenką akmenį, ant kurio buvo iškalta, kad medį prieš penkis šimtus metų sodino pats Vytautas Didysis. Kai jam buvo šešeri, samdyti vokiečių meistrai daržinės su tvartu statyboms ieškojo akmenų, tad nenuostabu, kad po ąžuolu gulėjęs dingo. Manoma, kad išardžius senųjų statinių sienas ir pamatus, tas akmuo su užrašu būtų surastas. Apie tokį akmenį minėjo vėliau ne kartą ir Montrimo senelis, ir tėvas, ir vis keikė be jų žinios akmenį nuritinusius statybininkus. A. Montrimas tikina, kad čia stovėjęs namas buvo statytas ant senų pamatų, kurie buvo daug didesni nei naujas statinys. O rūsį šalia namo kasdamas jo tėvo samdytas kaimynas rado žmogaus palaikus. Todėl manoma, kad čia kadaise galėjo stovėti bažnyčia. O tokioje vietoje būdavo ir kapinės arba didelis, apie nemenką šeimininkų turtą bylojantis namas.
Tikslų šio ąžuolo amžių nustatyti iš metinių rievių praktiškai neįmanoma, nes ir šerdis, ir dalis kelmo išpuvę. Pagal kamieno apimtį, atsižvelgus į medžio augimo vietą, įvertinus paklaidas, susijusias su klimatinėmis sąlygomis, galima manyti, jog medis išdygo apie 1390–1420 m., t. y. Vytauto Didžiojo laikais. Pasak istorikų, Mingaila buvo vienas artimiausių Vytauto patikėtinių. Tuo laikmečiu Vytautas galėjo lankytis pas šių žemių valdytojus, jam nuolankius pavaldinius, nes jis su Jogaila ėmėsi krikštyti Žemaitiją, o 1417 m. rudenį buvo palyginti netolimuose Varniuose, kur šventino Katedros bažnyčią ir kūrė Žemaičių vyskupiją.
Duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Medžio rūšis – paprastasis ąžuolas (Quercus robur L.)
- Amžius – apie 600 m
- Kamieno apimtis – 6,60 m
- Kamienų skaičius – 1
- Medžio aukštis – 27 m
- Laja – sukelta, pakrypusi
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Saugomų teritorijų valstybės kadastras
- Paskutinis Vytauto Didžiojo pagoniškas ąžuolas?
- Montrimų ąžuolo vieta žemėlapyje
| |||||||||||