Aukštieji Himalajai

Aukštieji Himalajai
Šalis	Indija, Nepalas, Butanas, KLR (Tibetas)
Aukščiausi kalnai	Everestas, Gangkhar Puensum, Kančendžanga, Nanga Parbat ir kt.
Kalnagūbriai	Zanskaro, kt.
Upių ištakos	Mahakali, Gangas, Džamna, Manasas, Tista, Torsa, Narajani ir kt.
Ežerai
Uolienos
Ilgis	2400 km

Aukštieji Himalajai, Didieji Himalajai – Himalajų kalnų sistemos gamtinė zona, kalnų grandinė, viena iš trijų pagrindinių juostų, esanti arčiausiai Tibeto plynaukštės. Tai – aukščiausias pasaulio kalnagūbris, kur vidutinis aukštingumas yra 6000 m.

Iš pietų juos juosia Mahabharatos kalnagūbris ir „vidurio kalvų“ regionas, kuriame aukštingumas svyruoja tarp 1200–2400 m. Šiaurėje Aukštieji Himalajai pereina į Tibeto plynaukštę, taip vadinamą Trans-Himalajų gamtinę zoną. Grandinė tęsiasi nuo Indo vakaruose iki Bramaputros upės rytuose. Jų ilgis yra apie 2400 km.

Aukštųjų Himalajų kalnynas beveik sutampa su Kinijos pietvakarine siena, kartu praeidamas pro Indijos Džamu ir Kašmyro, Himačal Pradešo, Utarakhando, Nepalo, Sikimo (Indija), Butano ir Arunačal Pradešo (Indija) teritorijas.

Kalnagūbriai ir kalnai

Visa Aukštųjų Himalajų sistema skirstoma į šešias atkarpas, administruojamas skirtingų valstybių (ar valstijų), kurių ribas dažniausiai žymi svarbiausios upės:

• Vakarų (Pandžabo) Himalajai – Vakaruose Himalajai atsiremia į Karakorumą, vakariausiai esantis žymus Himalajų kalnas yra Nanga Parbat (Pakistano kontroliuojamoje teritorijoje). Pirmoji Himalajų atkarpa prasideda nuo Indo upės ir tęsiasi iki Satledžo. Administruojama Indijos (Džamu ir Kašmyro), šiauriausia dalis kontroliuojama Pakistano. Šiai atkarpai būdinga tai, kad greta eina du kalnagūbriai: pagrindinis Himalajų kalnagūbris ir Zanskaro kalnagūbris rytuose. Tarp jų įsiterpę keli dideli slėniai.
• Gharvalio Himalajai – tęsiasi nuo Satledžo iki Mahakali upės. Administruojamas Indijos (Himačal Pradešo ir Utarakhando). Šioje atkarpoje, kaip ir Pandžabo Himalajuose, greta pagrindinio kalnagūbrio yra Zanskaro kalnagūbris. Atkarpos aukščiausia viršūnė yra Nanda Devi (7816 m).

Centrinių Himalajų aukščiausios viršūnės (vaizdas iš Tibeto pusės)

Kančendžunga

• Centriniai (Nepalo) Himalajai – pati sudėtingiausia ir aukščiausia Himalajų atkarpa, pasidedanti ties Mahakali (kartu tai ir Nepalo vakarinė siena) ir pasibaigianti ties Tamuro upe. Administruojama Nepalo valstybės. Ją sudaro apie 20 atskirų kalnagūbrių, vadinamų „himaliais“. Atkarpoje yra 8 iš 10 aukščiausių pasaulio kalnų, tarp jų ir aukščiausias pasaulio kalnas – Everestas (8,848), ir kitos viršūnės: Lotsė, Makalu, Čo Oju, Dhaulagiris, Manaslu, Anapurna ir kitos.
• Sikimo Himalajai – trumpa atkarpa nuo Tamuro iki Čumbi slėnio. Administruojama Indijos Sikimo valstijos. Čia aukščiausia viršūnė yra Kančendžanga (8598 m).
• Butano Himalajai – tęsiasi nuo Čumbi slėnio iki Manaso upės. Administruojamos Butano valstybės. Aukščiausios viršūnės yra Kula Kangri ir Gangkhar Puensumas.
• Rytų (Asamo) Himalajai – tęsiasi tarp Manaso ir Brahmaputros. Nors ir vadinami Asamo vardu, yra administruojami Indijos Arunačal Pradešo valstijos. Žemiausia Himalajų atkarpa. Ryčiausia svarbi Himalajų viršūnė yra Namča Barva (7756 m), ties kuria Brahmaputra daro staigų posūkį į pietus.

Gharvalio Himalajų peizažas

Gamta

Gėlių slėnio nacionalinis parkas

Šioje gamtinėje juostoje išskiriamos subarktinė (3600 m. – 4400 m.) ir arktinė (virš 4400 m.) klimato juostos. Ištisus metus temperatūra laikosi žemiau nulio. Klimatas ypač atšiaurus, amžinas įšalas, ledynai (bendras jų plotas – 33 tūkst kv. km.). Aukštuosiuose Himalajuose, maitinamos šų ledynų, prasideda daugybė upių, kurių visos teka į Indijos subkontinentą.

Augalija ir gyvūnija labai skurdi. Žemiausiose teritorijose auga tam tikra aukštikalnių augalija. Vasarą čia iš žemumų migruoja snieginiai leopardai.

Dėl unikalios gamtos regione įkurta labai daug nacionalinių parkų ir draustinių. Tarp jų yra Didžiųjų Himalajų, Pušų slėnio (Himačal Pradešas), Gongotrio, Nanda Devi, Gėlių slėnio (Utarakhande), Šei Poksundo, Anapurnos, Manaslu, Langtango, Sagarmathos, Makalu Baruno, Kančendžungos (Nepalas) ir kiti nacionaliniai parkai. Kai kurie jų paskelbti pasaulio paveldu.

Regionas yra plačiai naudojamas turizmui, pirmiausia alpinizmui, nors kai kuriose šalyse ši veikla yra apribota dėl pasienio demarkacijos nesutarimų (jie egzistuoja tarp KLR ir Butano, taip pat tarp KLR ir Indijos Arunačal Pradeše). Geriausiai Aukštųjų Himalajų turizmą vysto Nepalas, administruojantis aukščiausias pasaulio viršūnes.

Gyventojai

Tibeto regionas Aukštieji Himalajai
Šalis	Indija, Nepalas, Butanas
Tautos	bhotijai
Tibeto ist. regionai ir provincijos: U-cangas, Amdo, Khamas, Čangtangas, Ladakas, Ngaris, A. Himalajai, Sikimas, Butanas, Monjulas

Dzo

Buitis

Aukštųjų Himalajų teritorija kaip kultūrinis regionas nepalų kalba dažnai vadinama Parbat. Nepaisant atšiauraus klimato, aukštyje iki 4500 m., nors ir retai, dar yra gyvenama, ir tai yra viena atšiauriausių žmogaus gyvenamų teritorijų.

Gyvenimas yra įmanomas tik slėniuose tarp kalnų, kuriuose yra pusiau dirbamos žemės. Čia auginamos šalčiui ir aukštikalnių orui atsparios kultūros, pirmiausia miežis, tačiau dėl žemės nederlingumo tik reti slėniai gali užsiauginti pakankamai. Visas ūkis paremtas gyvulininkyste: čia auginami jakai ir aukštikalnėms atsparūs jų mišrūnai (dzo).

Aukštikalnių bhotijai (zanskariai)

Kultūra

Istoriškai regionas buvo labai svarbus kaip Tibeto ir Indijos civilizacijų riba, per kurią buvo vykdoma gyvybiškai svarbi prekyba tarp Tibeto plynaukštės ir Indijos subkontinento. Šios prekybos dėka per Aukštuosius Himalajus buvo atrasta daugybė kalnų perėjų, žinomų, kaip la. Ir dabar šios perėjos jungia atskiras valstybes, per jas eina svarbiausi keliai tarp Kinijos ir Indijos, kurie ilgą laiką dėl šių dviejų valstybių konflikto buvo uždaryti.

Visas Aukštųjų Himalajų regionas yra įtakotas Tibeto civilizacijos. Nuo VII a., konsoliduojantis budistinei Tibeto kultūrai ir valstybei, tibetiečiai kolonizavo Aukštuosius Himalajus, vietiniams gyventojams skleisdami kultūrą ir apgyvendindami šias atšiaurias teritorijas. Tokie tibetiečių palikuonys bendrai žinomi kaip bhotijai, jie puoselėja Tibeto kultūrą, iš kitų Himalajų tautų (gyvenančių „vidurio kalvose“) išsiskiria religija: išpažįsta Tibeto budizmą ir boną.

Svarbiausi slėniai

Nepaisant bendrų kultūrinių bruožų, Aukštųjų Himalajų gyventojai gyvena atskirtuose kalnų slėniuose, dėl ko šių mažų bendruomenių kultūros ir kalbos izoliavosi – praktiškai kiekvienas slėnis turi atskirą kalbą, kuri dažnai vadinama slėnio vardu.

Gyvenamas slėnis kalnuose

Svarbiausi Aukštuosiuose Himalajuose kalnų slėniai ir tautelės yra:

• Džamu ir Kašmyre: Suru, Dras (purikai), Zanskaras (zanskariai)
• Himačal Pradeše: Spitis, Lahulis, Bhagiratis (džadhai)
• Utarakhande: Mana, Niti (marčai, tolčai), Džoharas (džohariai), Darma (darmaniai), Vijas (bjansiai), Čauda (čaudansiai), Mahakali (rangkai)
• Nepale: Humla (humlai), Dolpo (dolpai), Mustangas (lovai, seke), Kali Gandaki (thakaliai, čantjaliai), Nar (nar phu), Manangas (manangbai), Buru Gandaki (nubri, ghale), Šiar Khola (tsumai), Helambu (Helambu šerpai), Langtangas (tamangai, kjerungai), Džiri (džireliai), Khumbu (šerpai), Arunas (jamphu, naaba), Tamuras (valungbai, thudamai)
• Sikime: Čumbi (gromai)
• Butane: Laja (lajapai), Lunana (lunanapai)
• Arunačal Pradeše: Tavangas (monpai)