Langtangas

Aukštųjų Himalajų slėnis: Langtang
Šalis	Nepalas (Rasuva, Sindhupalčokas)
Tautos	rytiniai tamangai (apie 5000)
Langtangas - Nr. 49 žemėlapyje

Langtangas – regionas Aukštuosiuose Himalajuose, Nepalo teritorijoje, pavadintas dėl šiaurėje esančio Langtango himalio (vienas iš kalnagūbrių, sudarantis Centrinius Himalajus). Nors jame nėra tokių aukštų viršūnių, kaip Khumbu slėnyje (aukščiausias kalnas Langtang Lirung yra 7246 m), regionas yra mėgstamas turistų dėl patogios padėties. Jis yra išsidėstęs į šiaurę nuo Katmandu.

Langtango regionas (apibrėžiamas Nacionalinio parko teritorijos) sudarytas iš trijų didelių slėnių:

• Langtango slėnis – ryčiausias
• Helambu slėnis – centrinis
• Trisuli slėnis- vakariausias

Gyventojai

Langtango slėnio gyventojai yra tamangai, kurie save kildina iš karių, kuriuos Himalajuose VIII a. apgyvendino Tibeto karalius. Vėliau tamangai paplito po didelę dalį Nepalo, įskaitant Vidurines kalvas, tačiau viena jų pirminių tėvynių yra Langtango slėnis.

Tamangų kalba skiriasi nuo tibetiečių kalbos, tačiau kultūriškai tamangai artimi tibetiečiams ir kitoms gretimoms Aukštųjų Himalajų tautoms. Jie išpažįsta Tibeto budizmą.

Nacionalinis parkas ir turizmas

Gosaikundos ežerai

Slėnyje ir aplinkiniuose kalnuose įkurtas Langtango nacionalinis parkas. Apie 25 procentai parko apaugę mišku, svarbiausios medžių rūšys yra ąžuolai, klevai, pušys, rododendrai. Iš gyvūnų paplitę Himalajinis lokys, Himalajinis taras, mažoji panda. Parko augalija ir gyvūnija žymi pereinamąją ribą tarp Indo-malajinės ir palearktinės įvairovės.

Slėnyje yra ir žymių religinių vietų, kurios pritraukia piligrimus. Aukštai Himalajuose yra Gosainkunda ežerai, laikomi šventaisiais Hinduizme. Budistų piligrimų mėgstama vieta yra Kjandžin vienuolynas.

Nuorodos

• Langtango nacionalinis parkas Archyvuota kopija 2009-12-31 iš Wayback Machine projekto.