Augustavo aplinkkelis

Augustavo aplinkkelis (lenk. Obwodnica Augustowa) – aplinkkelis turėjęs būti Via Baltica kelio dalimi ir aplenkęs šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Augustavo apskrityje esantį Augustavo miestą. Aplinkkelio statybų idėja atsirado 1992 metais ir 1996 m. iš kelių maršruto variantų išsirinktas vienas. 2007 m. vasario 15 d. turėjo prasidėti aplinkkelio statyba, tačiau dėl įvairių aplinkosaugos, žaliųjų, Europos Komisijos spaudimo ir kitokių organizacijų protestų buvo nuspręsta statybas sustabdyti. Aplinkkelis būtų ėjęs pro Natura 2000 gamtos apsaugos programos saugomus gamtos objektus, įvairiems augalams ir gyvūnams ekologiškai svarbias pelkes ir miškus. Šiose vietovėse auga ir gyvena nemažai į Lenkijos raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių. 2009 m. buvo nustatyta kad aplinkkelis turės neigiamą poveikį aplinkai ir todėl 2009 m. gruodžio 29 dieną buvo nuspręsta ieškoti kitos vietos aplinkkeliui.

Eiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pradžia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šalia Augustavo tekančios Rospudos upės slėnyje yra unikali Rospudos pelkė. 1986 m. ji buvo išsamiai ištirta ir aprašyta. Tuomet buvo planuota šią unikalią vietą paskelbti gamtos rezervatu, bet per visas politines audras ir ekonominius persitvarkymus šio žingsnio žengti nespėta. Tačiau Rospudos slėnis pradėjo garsėti apie 2000 m., kai buvo priimtas sprendimas per slėnį tiesti Augustavo aplinkkelį, t. y. kelią į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis. Tiesiant kelią į durpingą žemę turėjo būti įkaltos milžiniškos betoninės 27 metrų ilgio atramos ir ant jų užkelta apie pusės kilometro ilgio estakada. Aplinkkelio statybos kaina turėjo būti beveik 439 mln. zlotų. Už šiuos pinigus buvo planuojama pastatyti tris tiltus, 517 metrų ilgio estakadą, 10 viadukų ir 100 perėjų žvėrims.

Problemos dėl aplinkosaugos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Maždaug tuo pat metu prasidėjo gamtosaugininkų ir kelio tiesėjų konfliktas su ryžtingais abiejų pusių piketais – Augustavo gyventojų, reikalaujančių kuo greičiau tiesti kelią, jie net blokavo magistralę, vedančią į Lietuvą, ir tam prieštaraujančių gamtosaugininkų. Lenkijai tapus Europos Sąjungos nare, konfliktas dar labiau paaštrėjo, nes į gamtos apsaugojimo mūšį įsijungė ir Europos Komisija, pagrasinusi Lenkijai skausmingomis ekonominėmis sankcijomis ir Europos Teisingumo Teismo byla, jeigu ji vis dėlto ties kelią per Rospudos slėnį.

Rospuda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokslininkų vertinimu, Rospudos slėnis – tai upės nešmenų suformuota 10 kvadratinių kilometrų puikiai išsilaikiusi Rospudos žemapelkė, įtraukta į Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklą Natura 2000. Šis tinklas jungia trapiausias ir vertingiausias natūralias ES buveines ir rūšis, ypač svarbias visos Europos biologinei įvairovei. Dauguma tokių ekosistemų Europoje buvo sunaikinta plečiantis žemės ūkiui, tačiau Rospudoje ji išlaikė savo pirmykštį pobūdį. Pelkėje auga apie 19 rūšių gegužraibių (orchidinių šeimos gėlė). Tai trečdalis visų Lenkijoje augančių gegužraibių rūšių. Tarp jų yra medauninkas, kuriam Rospuda yra vienintelė natūrali buvimo vieta (šis augalas įrašytas į Lenkijos ir Lietuvos raudonąją knygą). Rospudoje galima sutikti retų gyvūnų rūšių, kaip vilkų, lūšių, kurtinių, baltnugarių genių ir mažųjų erelių rėksnių. Visa tai yra ypatingo gamtosaugininkų rūpesčio objektas.

Problemos su Europos komisija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2006 m. Rospudos slėnio gynėjai surinko 150 tūkstančių parašų ir kreipėsi į Lenkijos prezidentą Lechą Kaczynskį. Tačiau tuometė vyriausybė, vadovaujama prezidento brolio J.Kačinskio, nepaisydama visuomenės protestų, nutarė statybą tęsti, aiškindama, kad Europos teisė Rospudai negalioja, nes to kelio trasa buvo suprojektuota dar prieš Lenkijos įstojimą į Europos Sąjungą. Tai sukėlė Europos Komisijos pyktį. Ji iš tikrųjų iškėlė bylą prieš Lenkiją Europos Teisingumo Teisme. Įsikišo ir Lenkijos teismai, kurie pagaliau 2008 m. pabaigoje visiškai sustabdė statybą.

Naujas maršrutas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2009 m. buvo išrinktas naujas aplinkkelio maršrutas. Naujasis kelias atsiras gerokai toliau nuo Augustavo ir Rospudos – šalia Račkų kaimo. Priartėjęs prie Suvalkų jis susijungs su Suvalkų aplinkkeliu, taigi dviem vingiais aplenks abudu miestus. Panašiai padaryta Via Baltica atkarpoje Lietuvoje: kelias iš Lenkijos prieš Kalvariją suka į šoną, paskui dar aplenkia ir Marijampolę.