Astrobiologija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Astrobiologija (taip pat Egzobiologija, Ksenobiologija) yra nežemiškosios gyvybės tyrimai. Tai yra spekuliatyvinis biologijos mokslas, nes dar nėra pavykę rasti įrodymų, kad gyvybė egzistuotų už žemės ribų.

Sąvoka įvesta amerikiečių biologo Joshua Lederberg XX a. 6-ame dešimtmetyje ruošiantis žmogaus išsilaipinimui Mėnulyje.

Manoma, kad Saulės sistemoje gyvybė gali egzistuoti arba galėjo egzistuoti Marse ir Jupiterio palydove Europoje. Taip pat panašiais tikslais tiriamas ir Titanas.

Minimalios sąlygos gyvybei[taisyti | redaguoti kodą]

Manoma, kad gyvybei atsirasti ir egzistuoti reikalingos tam tikros minimalios sąlygos, galinčios susidaryti planetoje:

  • pagrindinių elementų egzistavimas: skysto vandens, azoto, anglies (arba silicio);
  • planetos orbitos stabilumas (kad gyvybė turėtų pakankamai laiko atsirasti);
  • planetos saulės (-ių) stabilumas.

Gyvybės Marse galimybės[taisyti | redaguoti kodą]

Hipotezė, kad Marse gali būti arba galėjo būti gyvybės formų remiasi tuo, kad jame yra buvę skysto vandens. Gyvybės ženklų čia ieškojo zondai (tarp jų Viking, Mars Explorer ir Beagle 2 modulis), taip pat robotai Mars Exploration Rover 1 ir 2. Svarstoma hipotezė apie marsietišką poliekstremofiliškos bakterijos Deinococcus radiodurans kilmę.

Gyvybės Europoje galimybės[taisyti | redaguoti kodą]

Europa yra vienas iš Jupiterio palydovų. Hipotezė, kad šiame palydove gali būti gyvybė, remiasi tuo, kad jame aptiktas vandenynas, esantis po keletu kilometrų ledo. Kaip eksperimentinį pavyzdį mokslininkai naudoja Vostoko ežerą esantį Antarktidoje, kuris yra panašiose sąlygose, kaip kad įsivaizduojamos Europos sąlygos.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]