Citologija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Citologija (gr. kytos 'ąstelė' + logos 'mokslas') – biologijos sritis apie ląstelę, jos sandarą, veiklą, vystymąsi, dauginimąsi, ląstelių sąveiką daugialąsčiame organizme.

Tyrimai vykdomi mikroskopiniame ir molekuliniame lygmenyje, tiriami tiek vienaląsčiai organizmai, tiek specializuotos ląstelės daugialąsčiuose oganizmuose (pvz., žmogus).

Pošakiai[taisyti | redaguoti kodą]

Citologijos sritys yra šios:

  • Citomorfologija – tiria ląstelės formą
  • Citofiziologija – tiria fiziologinius ląstelės procesus
  • Citochemija – tiria ląstelėje vykstančius cheminius procesus.

Artimos sritys[taisyti | redaguoti kodą]

Citologija glaudžiai susijusi su molekuline biologija, biochemija, virusologija, biofizika, genetika, embriologija, histologija.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Citologija pradėjo formuotis XVII amžiuje, kai buvo išrastas mikroskopas.

1665 m. R. Hooke pirmasis stebėjo ląstelę ir panaudojo pavadinimą. Galutinai citologija kaip mokslas susiformavo XIX a. pabaigoje.

Lietuvoje rimčiau citologija susidomėjo Biochemijos institute XX a. 7-ojo dešimtmečio antroje pusėje, buvo tiriama imuninės sistemos citologija, ląstelių dauginimasis, diferenciacija, receptoriai, ląstelių programuota mirtis, medžiagų poveikis ląstelei.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]