Genomika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Genomika – biologijos mokslų šaka, tirianti organizmų genomus (organizmo genetinės medžiagos koduojamą informaciją) ir žinių apie ją panaudojimą praktikoje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Genomika – gana jaunas mokslas. Pasaulyje genomika egzistuoja nuo 1980 metų, tačiau eros pradžia laikomi 1995 metai, kai buvo nuskaitytas pirmasis genomas – bakterijos Haemophilus influenzae genų seka. 1996 metai taip pat labai svarbi data genomikos istorijai – pirmą kartą buvo atliktas klonavimas. Klonuota avytė Doli. 1998 m. – kirmėlės genomas. 2000 m. Kovo 5 d. – gimė penki klonuoti paršiukai. 2000 m. – nuskaityta pirmoji augalo ir žmogaus genomo seka, o 2001 m. – pelės.

Genomikos panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Genomikos žinios plačiai pritaikomos biotechnologijose: baltymų inžinerijoje, genetinėse modifikacijose, klonavime, be to, kriminalistikoje – nusikaltimų išaiškinimui, medicinoje – tėvystės nustatymui.

Baltymų inžinerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baltymai – svarbūs organizmams molekuliniai junginiai, jie įeina į ląstelių sudėtį, reguliuoja organizme vykstančius procesus. Kai kurie baltymai žmogui gali būti gyvybiškai svarbūs, pvz., insulinas. Tačiau jo pasigaminti pakankamą kiekį laboratoriniu būdu beveik neįmanoma. Bent jau buvo neįmanoma, kol genomika pažengė į priekį tiek, kad būtų galima nesunkiai sintetinti baltymus. Genomikos progresas leido atpažinti ir išskirti iš genomo tas vietas, kurios yra baltymų sintezės pradžios ir pabaigos vietos, kitaip tariant išskirti iš DNR molekulės vietas su baltymų informacija. Tokios grandinėlės dalys įsodinamos į bakterijų DNR ir jos savo ruožtu sėkmingai sintetina baltymus. Tokiu būdu laboratorijoje galima pasigaminti beveik neribotą kiekį reikiamo baltymo, kad ir insulino.

Įdomūs faktai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šimpanzės ir žmogaus genomai skiriasi tik 4 %.