Linaminė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Linaminė – mašina, skirta linų šiaudeliams suardyti. Mechaninė linaminė sudaryta iš 6–24 porų rifliuotų plieninių velenų, šiaudelių tiekimo stalo, išmintų linų nuėmimo transporterio. Minant saujomis, linų pėdeliai atrišami ir leidžiami pro rifliuotus velenus. Šiaudelių medieną į smulkius gabaliukus, vadinamus spaliais, sulaužo velenų rifliai. Dalis spalių atsiskiria nuo pluošto ir iškrinta. Išminti linai patenka ant transporterio, nuo kurio nuimami ir surišami į nedidelius ryšulėlius arba tiekiami tiesiai į brukamąją mašiną. Kadangi mynimas saujomis nenašus, į patobulintą linaminę specialiu mechanizmu šiaudeliai tiekiami srautu. Linaminė dažnai jungiama su brukamąja mašina ir sudaro vieną mynimo bei brukimo agregatą.

XX a. I pusėje Lietuvoje vartotos arklinės linaminės. Jose linų šiaudelius trupino krumpliuoti mediniai velenai, varomi maniežu. Šios rūšies linaminės buvo komodinės, turėjusios 3 velenus, sudėtus vienas ant kito, ir stalinės. Jų velenai riedėjo krumpliuotu stalu, ant kurio sukloti linai.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. LinaminėLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių