Arabiška kava

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Arabiška kava, vaišingumo simbolis
Nematerialusis pasaulio paveldas

Twee arabieren bezig met het zetten van koffie in de openlucht, Bestanddeelnr 255-1433.jpg
Beduinai geriantys kavą 1948 m.
Vieta Jungtiniai Arabų Emyratai, Saudo Arabija, Omanas, Kataras
Regionas** ARB
Įrašas 2015
Nuorodos
UNESCO-ICH-blue.svg Nuoroda
Commons-logo.svg Vikiteka: Arabiška kavaVikiteka
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše.
** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Arabiška kava – kavos (Coffea arabica) pupelių paruošimo būdas bei gėrimo kultūra, paplitę tarp arabų tautų pietvakarinėje Azijoje bei Šiaurės Afrikoje. Jis skiriasi nuo Kavos gėrimo ceremonijos Etiopijoje bei turkiškos kavos.

Ši paruošimo ir gėrimo tradicija 2015 m. buvo pripažinta kaip nematerialusis pasaulio paveldas.

Kilmė ir raida[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kavinė Kaire XVIII a.

Nors kavamedis buvo prijaukintas Etiopijoje, būtent arabų kultūra pavertė kavos gėrimą populiariu tarptautiniu mastu. Paties žodžio kava kilmė irgi yra arabiška. Čia ji vadinama arab. قَهْوَة = Qahwah ir kildinama iš arabiško žodžio arab. قَهِيَ = qahiya (liet. „nejausti alkio“), arba semitiškos šaknies qhh (liet. „tamsus“)[1]. Šis žodis, kaip ir kavos gėrimo kultūra, buvo perimtas į Osmanų imperiją (iš jo kilo turk. kahve), o vėliau olandų atnešta į Europą[2].

Seniausi įrašai apie arabų tarpe paplitusį kavos gėrimą yra iš XV a., kuomet jis fiksuotas Jemene. Čia jį vartodavo sufijų dvasininkai, bandydami išlaikyti žvalumą, reikalingą ritualų metu[3]. Vėliau kavos kultūra piligriminiais keliais plito į šiaurę, kol pasiekė Meką, Kairą, Damaską, Konstantinopolį.

XVI a. radikalieji islamo dvasininkai Mekoje ir Egipte bandė uždrausti kavą, kaip netinkančią musulmonams, tačiau Osmanų imperijoje draudimai buvo galutinai panaikinti, ir kava išplito kaip svarbi kasdienybės forma, ėmė formuotis su jos paruošimu ir gėrimu susijusi kultūra. Ji buvo pradėta vadinti „Arabijos vynu“. Arabų šalyse ėmė kurtis pirmosios kavinės, o kavos gėrimas tapo neatsiejama intelektualinių diskusijų dalimi.

Arabų genčių tarpe ji išpopuliarėjo kaip statuso simbolis ir vaišingumo simbolikos forma. Be jos neįmanomi tradiciniai susirinkimai madžlisai. Tai yra svarbus svečių sutikimo gėrimas.

Ruošimas ir gėrimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Beduinas ruošia kavą dykumoje
Kavos ruošimo ir patiekimo indai
Kavos pylimas

Ruošiant arabišką kavą kavos pupelės paskrudinamos. Jų skrudinimo temperatūra gali įvairuoti tarp 165 ir 210 °C, ir dėl to išgaunamos skirtingos kavos variacijos – nuo šviesios iki visiškai juodos[4]. Sumalta ar sugrūsta kava yra verdama su vandeniu apie 10-20 minučių[5]. Virimui naudojamas tradicinis kavinukas dala (arab. دلة = dallah) su snapeliu, iš kurio kava ir pilstoma. Šiaurinėje arabiško arealo dalyje (Levante) vietoj dalos gali būti naudojama turkiška kavavirė džezvė.

Kava pagardinama prieskoniais. Dažniausiai vartojamas kardamonas, tačiau kartais pasitaiko ir tokie prieskoniai, kaip šafranas, gvazdikėlis, cinamonas. Skirtingai nei turkiška kava, arabiška kava paprastai nėra saldinama cukrumi (qahwah saada). Todėl ji yra karti ir stipri[6].

Kava išpilstoma į specialius mažus puodelius be aselių – fendžanus. Pilstymu užsiima specialus žmogus, neretai šeimininkas, ir tai daro pagal hierarchiją, pirmiausia pildamas kavą aukštesniems hierarchiškai asmenims. Nors cukrus į kavą nėra dedamas, ji gali būti užkandama saldžiais vaisiais (pvz. datulėmis) arba saldumynais[7].

Paprastai susitikus geriamas vienas puodelis, tačiau jų gali būti ir daugiau. Etiketas reikalauja neišgerti daugiau kaip trijų puodelių.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kaye, Alan (1986). „The Etymology of Coffee: The Dark Brew“. Journal of the American Oriental Society. 106 (3): 557–558. doi:10.2307/602112.
  2. Oxford English Dictionary, 1st ed. "coffee, n. " Oxford University Press (Oxford), 1891.
  3. Weinberg, Bennett Alan; Bealer, Bonnie K. (2001). The world of caffeine. Routledge. pp. 3–4.
  4. "What makes Arabic coffee unique? ". Your Middle East (in Swedish).
  5. „Arabic Zeal » Arabic coffee recipe“. arabiczeal.com.
  6. The rich flavors of Palestine Archived 2009-04-16 at the Wayback Machine Farsakh, Mai M. Institute for Middle East Understanding (IMEU), (Originally published by This Week in Palestine) 2006-06-21
  7. „Gulf Arabic coffee – qahwa arabiyyah“. www.dlc.fi.