Apvalioji viksva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Carex diandra
Apvalioji viksva (Carex diandra)
Apvalioji viksva ( Carex diandra)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Lelijainiai
(Wikispecies-logo.svg Liliopsida)
Poklasis: Lelijažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Liliidae)
Šeima: Viksvuoliniai
(Wikispecies-logo.svg Cyperaceae)
Gentis: Viksva
(Wikispecies-logo.svg Carex)
Rūšis: Apvalioji viksva
(Wikispecies-logo.svg Carex diandra)
Binomas
Carex diandra
Schrank, 1781
Sinonimai
  • Vignea teretiuscula
    (Gooden.) Rchb.
  • Vignea diandra (Schrank) Soják
  • Physiglochis teretiuscula
    (Gooden.) Raf.
  • Caricina teretiuscula
    (Gooden.) St.-Lag.
  • Carex teretiuscula Gooden.
  • Carex ehrhartiana
    Hoppe ex Boott
  • Carex bernardina Parish
  • Carex pseudoparadoxa S.Gibson
Varietetai ir formos
  • Carex teretiuscula var. tenella
  • Carex teretiuscula var. ramosa
  • Carex teretiuscula var. nana
  • Carex teretiuscula var. major
  • Carex teretiuscula var.
    ehrhartiana
  • Carex teretiuscula var. crassior
  • Carex teretiuscula var. ampla
  • Carex paradoxa var.pseudoparadoxa
  • Carex paniculata var. minor
  • Carex paniculata var. diandra
  • Carex fulva var. hornschuchiana
  • Carex diandra var. ramosa
  • Carex diandra var. ampla
  • Carex paradoxa subsp.
    pseudoparadoxa
  • Carex teretiuscula f. simplicior
  • Carex diandra f. tenella
  • Carex diandra f. major
  • Carex diandra f.
    longibracteata
  • Carex diandra f. conguesta

Apvalioji viksva (Carex diandra) – viksvuolinių (Cyperaceae) šeimos, viksvų genties daugiametis augalas. Apvaliosios viksvos pavadinimas kilo iš lotyniškų žodžių: „carex“ – viksva, „diandra“ – dvivyris, dvikuokis.

Morfologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugiametis, žolinis, pilkai žalias, retakeris, 25–70 cm aukščio augalas, išauginantis trumpą, įstrižai kylantį šakniastiebį. Kupstai nedideli, reti. Stiebai statūs, ploni, tiesūs, rečiau truputį lenkti, gana standūs, viršutinėje dalyje tribriauniai, šiek tiek iškiliais šonais, šiurkštūs, apačioje – apvalūs, švelnūs, pamate su tamsiai rudomis, nežymiai blizgančiomis, sveikomis, be skaidulų, belapėmis makštimis. Stiebų pamatuose supančių apatines makštis pernykščių metų lapų skaidulų nėra arba jos nežymios. Lapai standūs, trumpesni už stiebus, siaurai linijiški, smailiomis, tribriaunėmis viršūnėmis, 1–2 mm pločio, labai šiurkštūs, išilgai sulenkti arba lovelio pavidalo, stiebų apatinėje dalyje susitelkę. Žiedynas – gana tanki, cilindriška, 2–3,5 cm ilgio ir 5–8 mm pločio, apatinėje dalyje kartais šakota varpa, žiedynlapis rudas, nedidelis, jo kraštai plėviniai, viršūnė akuotuota. Varputė viršuje susideda iš nedaugelio kuokelių žiedų, apačioje – iš piestelinių. Pažiedės kiaušiniškos, smailios, rausvai rudos arba šviesiai rudos, su šviesiu ruoželiu per vidurį ir plačiais, plėviniais, blizgančiais pakraščiais, trumpesnės už maišelius. Maišeliai kriaušiški, plačiu pamatu, 2,5–3 mm ilgio, tamsiai rudi, beveik juodi (tik snapelio pakraščiai truputį šviesesni), blizgantys, trumpai kotuoti, jų išorinė pusė gumbiškai iškili, vos pastebimai gyslota, turi aiškias klostes pamate, vidinė – mažai iškili, begyslė; iš pradžių jie staigiai, o arčiau viršūnės – laipsniškai siaurėja, užsibaigdami pleištišku, lenktu, iš vienos pusės, sveiku, iš kitos – beveik iki pat pamato skeltu, siaurai sparnuotu, dantytais pakraščiais snapeliu. Vaisiai lęšiški, apie 2 mm ilgio ir 1,5 mm pločio. Sėklas išplatina vanduo.

Žydi gegužės – birželio mėnesį.

Augimvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Auga žemapelkėse, pelkėtose pievose, paežerių liūnuose dažnai masiškai. Hemikriptofitas. Sudaro vieną plačiausiai žemapelkėse paplitusią (lot. Cariceta diandrae) formaciją.

Paplitimas Lietuvoje: dažna visoje šalyje. Kaip edifikatorinė rūšis įeina į:
(lot. Carex Diandra) + (lot. Agrostis alba) + (lot. Bryum ventricosum),
(lot. Carex diandra) + (lot. Carex nigra) + (lot. Calliergonella cuspidata),
(lot. Carex diandra) + (lot. Calliergon giganteum),
(lot. Carex diandra) + (lot. Menyanthes trifoliata ) + (lot. Drepanocladus intermedius),
(lot. Carex diandra) + (lot. Drepanocladus intermedius),
(lot. Carex diandra) + (lot. Aulocomnium palustre) asociacijas.

Bendras palitimas: beveik visa Europa, išskyrus pietinius ir pietrytinius europinės Rusijos dalies rajonus, dažniausiai miškų, rečiau tundrų ir stepių zonose, Sibiras, Tolimieji Rytai, Kaukazo, Vidurinės Azijos, Himalajų kalnų subalpinių pievų bei miškų juostos, Kanarų salos, Šiaurės Amerika. Priklauso borealiniam floros elementui.

Lietuvoje rastos Apvaliosios viksvos formos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Carex diandra var. major (Koch) Asch. et Gr. – dideli augalai, tankesniais kerais, platesniais lapais ir didesniais žiedynais, negu tipinė forma. Trinapolis (Vilniaus apyl.), Žuvinto pelkė (Marijampolės raj.).
Carex diandra f. conguesta Lek. f. nova in Add. – šakniastiebis labai trumpas, augalas be palaipių; žiedynas trumpas, storokas. Rimaičių ežeras (Šeduva) .

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka


  • P. Snarskis, „Vadovas Lietuvos augalams pažinti“, Vilnius, 1969 m.
  • V. Galinis, „Vadovas Lietuvos TSR vandens augalams pažinti“, Vilnius, 1980 m.