Apuolės kapinynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Apuolės kapinynas
[[Image:|250px]]

Apuolės kapinynas
Koordinatės
56°14′58″š. pl. 21°40′30″r. ilg. / 56.249342°š. pl. 21.675118°r. ilg. / 56.249342; 21.675118Koordinatės: 56°14′58″š. pl. 21°40′30″r. ilg. / 56.249342°š. pl. 21.675118°r. ilg. / 56.249342; 21.675118
Savivaldybė Skuodo rajonas
Seniūnija Aleksandrijos seniūnija
Plotas 2,4 ha
Naudotas II - XIV a.
Žvalgytas 1948, 1966, 1981, 1987 m.
Tirtas 1928 - 1931, 2001 m.
Registro Nr. 3235 /A469P; AR955/

Apuolės kapinynas (valstybės saugomas kultūros paminklas: unikalus kodas – 3235; senas registro kodas – A469P, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR955) – kapinynas centrinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Apuolėje (Aleksandrijos seniūnija), 0,2 km į šiaurės vakarus nuo Apuolės piliakalnio, Luobos dešiniajame krante.

Kapinynas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengtas pakrantės aukštumoje ir jos pietiniame, pietrytiniame šlaite. Didesnė dalis dirvonuoja, likusi – ariama.

Teritorijos plotas – 2,4 ha.

1972 m. paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu (AR955),[1] 1992 m. registruotas Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre, 1997 m. įrašytas į registro archeologinių vietų sąrašą(A469), 1998 m. paskelbtas Lietuvos Respublikos kultūros paminklu (A469P), 2005 m. pripažintas valstybės saugomu kultūros paminklu.[2]

Datuojamas II – XIII a.

2009 m. kapinyną nusiaubė „juodieji archeologai“.[3]

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19281930 m. tyrė Eduardas Volteris, 1931 m. – Birgeris Nermanas, 2001 m. – Vida Kliaugaitė ir Zenonas Baubonis.

1948 ir 1966 m. žvalgė Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institutas, 1974, 1981 ir 1987 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba.

Kapinyne ištirtas 172,3 m² plotas, aptikta griautinių ir 21 degintinis X – XII a. kapas, rasta žalvarinių antkaklių, juostinių ir storagalių apyrankių, pasaginių segių, smeigtukų, svarelių, žalvario ir mėlyno stiklo karolių, geležinių peilių, kirvių, kalavijų bei jų nuolaužų, lipdytos keramikos, surinkta pavienių II – IV a. dirbinių.[4]

Radinius saugo Vytauto Didžiojo karo muziejus, Stokholmo istorijos muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus ir Skuodo muziejus.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]