Apuolė
 | ||
|---|---|---|
  Apuolė |
||
| Koordinatės | 56°14′38″š. pl. 21°39′22″r. ilg. / 56.244°š. pl. 21.656°r. ilg.Koordinatės: 56°14′38″š. pl. 21°39′22″r. ilg. / 56.244°š. pl. 21.656°r. ilg. | |
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Skuodo rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Aleksandrijos seniūnija | |
| Gyventojų skaičius | 119 (2011 m.) | |
 Vikiteka: |
ApuolėVikiteka | |
Apuolė – kaimas Skuodo rajono savivaldybėje, 11 km į pietryčius nuo Skuodo ir 3 km į vakarus nuo Kaukolikų, Luobos ir Brukio upelių santakoje, Apuolės kraštovaizdžio draustinyje. Seniūnaitijos centras. Kaime yra Apuolės piliakalnis, kapinynas ir akmuo su dubenėliais. Nuo 2004 m. rugpjūčio priešpaskutinį savaitgalį vyksta festivalis „Apuolė 854“.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Apuolė yra pirmoji rašytiniuose šaltiniuose paminėta Lietuvos vietovė. Tai buvo senovės kuršių žemių sostinė, ji minima vikingų sagose ir vėlesnėse kronikose. 853–854 m. Švedijos karalius Olafas su didele kariuomene puolė kuršių miestą, šaltiniuose vadinamą Apulia, kurį gynė apie 15 000 karių (skaičiai perdėti) iš 5 sričių. Devintąją apgulties dieną prasidėjo derybos, apuoliečiai sidabru sumokėjo išpirką, davė 30 įkaitų ir pripažino švedų valdžią. XIII a. pradžioje Apuolė neteko gynybinės reikšmės, įėjo į kuršių Ceklio žemę. Minima 1253 m. Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo kuršių žemių dalybų akte. XVI a. raštuose minima Apuolės vaitystė, priklausiusi Grūstės valsčiui. Apuolėje būta bajorų sodybų.[2]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| XVI a. | vaitystės centras, Grūstės valsčius |
| 1954–1963 m. | Apuolės apylinkės centras |
| vėlesnis sovietmetis | Aleksandrijos apylinkė |
| nuo 1995 m. | Aleksandrijos seniūnija |
Kronika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
IX a. Bremeno-Hamburgo arkivyskupas Rimbertas (m. 888 m.) darbe „Šv. Anscharijaus gyvenimas“ (Vita Sancti Anscharii) aprašė plėšikiškus danų ir švedų karo žygius į Apuolę, kur buvo gerai įtvirtinta pilis, atpasakojo jų kovas ir derybas su žemaičių kaimynais kuršiais, kurie taip pat buvo drąsūs savo žemių gynėjai. Jis pateikia ilgą vikingų karų su kuršiais aprašymą, kuriame teigiama, kad kuršių gentis kadaise priklausiusi švedų valdžiai, bet sukilo ir užsimanė tapti nepriklausomi. Tai žinodami, danai 853 metais, kai vyskupas jau buvo nuvykęs į Švediją, surinko daugybę laivų ir nuvyko į kuršių tėvynę, norėdami jų turtus išplėšti ir kuršius sau pavergti. Danai buvo sumušti. Dar po metų švedai užpuolė Apuolę (Apulia). Apsuptą pilį 8 dienas gynė net 15 tūkst. karių.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||||
| 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[3] | 1970 m.sur.[4] | 1979 m.sur. | 1984 m.[5] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 158 kaime 120 dvare 38 |
190 | 177 | 193 | 161 | 155 | 132 | 119 | ||
| |||||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ Artūras Mickevičius. Apuolė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 683 psl.
- ↑ Apuolė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 85 psl.
- ↑ Apuolė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis, 297 psl.
- ↑ Apuolė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 92 psl.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Apuolė. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 303 psl.
- Istorija ir žemėlapiai
- Apuolės karybos ir amatų festivalis
Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą] | |||||||||||
|
SKUODAS – 11 km Didieji Rūšupiai – 7 km |
| |||||||||
|
Kaukolikai – 3 km | ||||||||||
