Pereiti prie turinio

Apuolė

Koordinatės: 56°14′24″š. pl. 21°39′40″r. ilg. / 56.240°š. pl. 21.661°r. ilg. / 56.240; 21.661 (Apuolė)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Apuolė
{{#if:275
Apuolės piliavietė
Apuolė
Apuolė
56°14′24″š. pl. 21°39′40″r. ilg. / 56.240°š. pl. 21.661°r. ilg. / 56.240; 21.661 (Apuolė)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Skuodo rajono savivaldybės vėliava Skuodo rajono savivaldybė
Seniūnija Aleksandrijos seniūnija
Gyventojai (2021) 86
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Apuõlė
Kilmininkas: Apuõlės
Naudininkas: Apuõlei
Galininkas: Apuõlę
Įnagininkas: Apuolè
Vietininkas: Apuõlėje
Vikiteka Apuolė

Apuolė – kaimas Skuodo rajono savivaldybėje, 11 km į pietryčius nuo Skuodo ir 3 km į vakarus nuo Kaukolikų, Luobos ir Brukio upelių santakoje, Apuolės kraštovaizdžio draustinyje. Seniūnaitijos centras. Kaime yra Apuolės piliakalnis, Apuolės kapinynas ir Apuolės akmuo su dubenėliais. Nuo 2004 m. rugpjūčio priešpaskutinį savaitgalį vyksta festivalis „Apuolė 854“.

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apuolė yra pirmoji rašytiniuose šaltiniuose paminėta Lietuvos vietovė. Tai buvo senovės kuršių žemių sostinė, ji minima vikingų sagose ir vėlesnėse kronikose.[2]

Manoma, kad IX a. pradžioje šios vietovės mokėjo duoklę švedams, tačiau apie amžiaus vidurį nuvertė švedų valdžią.[2] 853–854 m.(greičiausiai - 854 m. vasarą)[3] Švedijos karalius (jarlas) Olafas su didele kariuomene puolė kuršių miestą, šaltiniuose vadinamą Apulia, kurį gynė apie 15 000 karių (skaičiai laikomi perdėtais)[4] iš 5 sričių.[3] Devintąją apgulties dieną prasidėjo derybos, apuoliečiai sidabru sumokėjo išpirką, davė 30 įkaitų ir vėl pripažino švedų valdžią,[2] kuri laikėsi iki 862 m. kuršių sukilimo.[5]

XIII a. pradžioje Apuolė neteko gynybinės reikšmės, įėjo į kuršių Ceklio žemę. Minima 1253 m. Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo kuršių žemių dalybų akte. XVI a. raštuose minima Apuolės vaitystė, priklausiusi Grūstės valsčiui. Apuolėje būta bajorų sodybų.[4]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a. vaitystės centras, Grūstės valsčius ?
1954–1963 m. Apuolės apylinkės centras Skuodo rajonas
1963–1995 m. Aleksandrijos apylinkė
1995– Aleksandrijos seniūnija Skuodo rajono savivaldybė

Kronika

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Apuolės tvirtovės rekonstrukcija Vytauto Didžiojo karo muziejuje, 4 dešimtmetis(?)

IX a. Bremeno-Hamburgo arkivyskupas Rimbertas (m. 888 m.) darbe „Šv. Anscharijaus gyvenimas“ (Vita Sancti Anscharii) aprašė plėšikiškus danų ir švedų karo žygius į Apuolę, kur buvo gerai įtvirtinta pilis, atpasakojo jų kovas ir derybas su žemaičių kaimynais kuršiais, kurie taip pat buvo drąsūs savo žemių gynėjai. Jis pateikia ilgą vikingų karų su kuršiais aprašymą, kuriame teigiama, kad kuršių gentis kadaise priklausiusi švedų valdžiai, bet sukilo ir užsimanė tapti nepriklausomi. Tai žinodami, danai 853 metais, kai vyskupas jau buvo nuvykęs į Švediją, surinko daugybę laivų ir nuvyko į kuršių tėvynę, norėdami jų turtus išplėšti ir kuršius sau pavergti. Danai buvo sumušti. Dar po metų švedai užpuolė Apuolę (Apulia). Apsuptą pilį 8 dienas gynė net 15 tūkst. karių.[2]

Gyventojai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[6] 1923 m.sur.[7] 1959 m.sur.[8] 1970 m.sur.[9] 1979 m.sur.[10] 1984 m.[11]
126 158
kaime 120
dvare 38 		190 177 193 161
1989 m.sur.[12] 2001 m.sur.[13] 2011 m.sur.[14] 2021 m.sur.[15] - -
155 132 119 86 - -

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Medieval Sourcebook: Rimbert: Life of Anskar, the Apostle of the North, 801-865, Internet History Sourcebooks: Medieval Sourcebook. sourcebooks.fordham.edu. Fordham University, tikrinta 2023-10-20.
  3. ↑ 3,0 3,1 Davidson, H. R. Ellis (2023-08-10). The Viking Road to Byzantium. Taylor & Francis. ISBN 978-1-000-92127-4
  4. ↑ 4,0 4,1 Artūras Mickevičius. Apuolė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 683 psl.
  5. ↑ Gannholm, Tore (2013). „Gotland the Pearl of the Baltic Sea“ (PDF). arild-hauge.
  6. ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  7. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  8. ↑ Apuolė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). – Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 85 psl.
  9. ↑ Apuolė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis, 297 psl.
  10. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  11. ↑ Apuolė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 92
  12. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  13. ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  14. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  15. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės

SKUODAS – 11 km
Didieji Rūšupiai – 7 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Kaukolikai – 3 km
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Apuolė&oldid=7686947"