Apeninų kultūra

Apeninų kultūra – bronzos amžiaus archeologinė kultūra, pavadinta nuo Apeninų kalnuose randamų gyvenviečių.

Pasakų laukas

Apeninų kultūra plito Vidurio ir Pietų Italijoje. Ji pradėjo formuotis eneolito laikotarpyje ir truko iki Vilanovos kultūros (protovillanovos) atsiradimo. Skiriami įvairūs laikotarpiai, dažniausiai ankstyvasis, vidurinysis ir vėlyvasis.

Kultūra

Apeninų kultūros gyvenvietės įrengtos aukštumose (kalnuose) ir žemumose, kartais – kalnų olose. Pastatai apskriti, dalis jų su prieangiu, 2-2,5 m skersmens, arba stačiakampiai, mažiausi apie 4 x 7 m, didžiausi – 4 x 42 m. Aptikta stulpinės konstrukcijos arba akmeninių sienų pastatų; kai kurie įgilinti.

Gyventojai vertėsi gyvulininkyste ir žemdirbyste, iš dalies medžiokle ir žvejyba, maisto rinkimu, spalvotųjų metalų rūdų gavyba bei lydymu, prekyba ir mainais, amatais – audimu, medžio apdirbimu, darė ratus ir vežimus. Mirusiuosius laidojo nedegintus kapinynuose arba uolose iškaltose kamerose. Apeninų kultūra išsiskiria puošnia įvairių formų keramika – lipdyta lygintu paviršiumi, tamsios spalvos, dažniausiai ornamentuota. Dauguma indų – su savitos formos ąsa. Aptikta uolų piešinių.^[1]

Šaltiniai

↑ Algimantas Merkevičius. Apeninų kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 640 psl.

Literatūra

Coles, John M.; A. F. Harding. The bronze age in Europe: an introduction to the prehistory of Europe, c. 2000–700 BC. London: Taylor & Francis. 1979, p. 165. ISBN 0416706509, ISBN 9780416706505.
U. Rellini, Le stazioni enee delle Marche di fase seriore e la civiltà italica (Monumenti antichi dei Lincei, 34), 1931, pp. 129-272.
S. M. Puglisi, La civiltà appenninica, Firenze 1959.
M. A. Fugazzola Delpino, Testimonianze di cultura appenninica nel Lazio (collana Origines. Studi e materiali pubblicati a cura dell’Istituto italiano di preistoria e protostoria), Sansoni, Firenze 1976.

[1] Algimantas Merkevičius. Apeninų kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 640 psl.

[1]