Pereiti prie turinio

Hemolizinė anemija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Hemolizinė anemijaanemija dėl sutrumpėjusios eritrocitų gyvenimo trukmės,[1] kuri paprastai būna dėl padidėjusio ju irimo/suardymo organizme. Kraujo gamyba kaulų čiulpuose tokiu atveju dažniausiai nebūna sutrikusi, dažniausiai netgi suaktyvėjusi stengiantis kompensuoti trūkstamą kraujo kiekį.

Pagal hemolizės vietą organizme hemolizinė anemija skirstoma į:

  • Ekstravaskulinę, arba ekstravazalinę – kai hemolizė vyksta ne kraujagyslėse (svarbiausia hemolizės vieta šiuo atveju yra blužnis)
  • Intravaskulinę, arba intravazalinę – kai hemolizė vyksta kraujagyslėse

Pagal kilmę hemolizinė anemija skirstoma į:

Įgimtą:

Įgytą:

Anemijos diagnostikai atliekamas kraujo tyrimas, kiti tyrimai skiriami siekiant nustatyti arba paneigti šiuos procesus:

Įtariant hemolizę diagnostiniai tyrimai atliekami pagal maždaug tokį planą:

  1. Capriotti, Theresa (2016). Pathophysiology : introductory concepts and clinical perspectives. Frizzell, Joan Parker. Philadelphia. ISBN 978-0-8036-1571-7. OCLC 900626405.{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link)