Trombocitozė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Trombocitozė yra kraujo plokštelių (trombocitų) skaičiaus padidėjimas kraujyje. Viršutinė normos riba yra maždaug 450x109/L. Trombocitozė atsiranda dėl padidėjusios trombocitų gamybos kaulų čiulpuose. Ji gali būti suaktyvėjusi dėl pačių kaulų čiulpų ligos ar pažeidimo arba kaip reakcija į kitą ligą[1].

Klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Reaktyvios priežastys:

Kraujo ligų sąlygota trombocitozė gali būti dėl:

Simptomai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Padidėjęs trombocitų kiekis kraujyje gali padidinti kraujo krešėjimo aktyvumą ir sukelia trombofiliją. Esant labai dideliems skaičiams (daugiau nei 1 000 000x109/L), ypač sergant tikraja policitemija arba esencine trombocitemija, gali paradoksaliai padidėti kraujavimo rizika.

Gydymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Trombocitozė pati neturi būti gydoma, reikia gydyti ją sukeliančią ligą.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Fuchs et al. Manual Hämatologie 2013, NORA Verlag, 2013.