Izoliuota aplastinė anemija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Izoliuota aplastinė anemija (angl. pure red cell aplasia, sin. eritroblastoftizė) – izoliuota eritropoezės aplazija, kuriai būdinga anemija ir kaulų čiulpuose nustatomas ženklus raudonosios eilės ląstelių sumažėjimas, esant normaliai trombocitų ir leukocitų gamybai. Ji pagal ligos eigą skirstoma į ūminę ir lėtinę formas. Maždaug pusė ligos atvejų yra susiję su tarpuplaučio liaukos augliu – timoma. Manoma, kad ligos priežastis yra autoimuninis procesas, dalis atvejų susiję su infekcija parvovirusu B19. Liga gydoma kortikosteroidais ir chemoterapija.