Jurgis Tornau

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Jurgis Tornau
Gimė: 1919 m. birželio 28 d.
Telšiai
Mirė: 2005 m. lapkričio 20 d. (86 metai)
Vilnius
Veikla: Teisininkas, literatūros tyrinėtojas, prozininkas.

Jurgis Tornau (1919 m. birželio 28 d. Telšiuose – 2005 m. lapkričio 20 d. Vilniuje) – Lietuvos vokiečių kilmės teisininkas, literatūros tyrinėtojas, prozininkas, Vilniaus universiteto bibliotekos ilgametis direktorius (1968–1985), nusipelnęs kultūros darbuotojas (1969).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senelis, vokiečių baronas, turėjo dvarą Žemaitijoje. Tėvas Aleksandras – advokatas, aktyvus Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos veikėjas. Motina Elizabeth iki karo dėstė vokiečių kalbą Telšių gimnazijoje.

1938 m. J. Tornau baigė Telšių M. Valančiaus vardo gimnaziją ir tais pačiais metais buvo priimtas aspirantu – kariūnu Karo mokykloje Kaune. Atlikęs karinę prievolę, 1939 m. įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Statybos (vėliau – Architektūros) fakultetą. Nuo 1940 m. pradžios pradėjo dirbti Universiteto kanceliarijoje sekretoriumi statistikai. 1940 m. vasarą buvo paskirtas Vidaus reikalų ministerijos Spaudos ir draugijų skyriaus Turizmo referentu, o tų pačių metų rudenį – Glavlito įgaliotiniu. 1940 m. sukūrė šeimą – vedė Birutę Mališauskaitę. Prasidėjus karui, kartu su žmona pasitraukė į Tarybų Sąjungos gilumą.

19421945 m. J. Tornau dalyvavo įvairiuose frontuose Lietuviškosios divizijos gretose. 1946 m. demobilizuotas. 19461947 m. dirbo LTSR AT prezidiumo pirmininko padėjėju, 19471952 m. – laikraščio „Tiesa“ redakcijos atsakingasis sekretorius. 19451949 m. mokėsi visasąjunginiame neakivaizdiniame juridiniame institute ir įgijo teisininko specialybę.

J. Tornau 19521962 m. dirbo Valstybinės grožinės literatūros leidyklos redakcijos vedėju ir vyriausiuoju redaktoriumi. Dirbdamas leidykloje, gilinosi į literatūrą, analizavo literatūrinio darbo procesus, ragino jaunuosius redaktorius ir vertėjus mokytis svetimų kalbų, rūpinosi, kad grožinė literatūra būtų verčiama ne iš rusiškų vertimų, o iš originalo, teikė konkrečią pagalbą patarimais ir konsultacijomis. J. Tornau darbo leidykloje metais buvo įkurtas leidyklų ir knygų platinimo šauklys biuletenis „Naujos knygos“. 19621968 m. J. Tornau dirbo žurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ redakcijos atsakinguoju sekretoriumi.

J. Tornau buvo Valstybinės tarpžinybinės bibliotekų komisijos narys (nuo 1968), Bibliotekinės terminologijos tarybos pirmininkas (1984), VU Bibliotekos metraščio atsakingasis redaktorius (1973, 1993) ir redakcinės komisijos narys, Lietuvos bibliografijos redakcinės kolegijos narys (1969–1988), Knygotyros redakcinės komisijos narys (1979–1986). Paskelbė straipsnių literatūros, kultūros istorijos, bibliotekų darbo klausimais.

Metai po to, kai J. Tornau baigė darbą Vilniaus universiteto bibliotekoje, atsirado daugiau laiko kūrybai ir ne tarnybinių raštų rašymui. Vienas po kito A. Telšio slapyvardžiu pasirodė istoriniai nuotykių romanai „Žveng žirgelis“ (I–II d., 1985, 1986), „Tarška barška pentinėliai“ (1990). 1997 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 1-ojo laipsnio medaliu.

Palaidotas Vilniuje, Rokantiškių kapinėse.[1]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]