Amišai
| Krikščionybė |
|---|
 |
Pranašai ir dvasininkai
|
Biblija
|
Istorija
|
Atšakos
|
Kultūra ir visuomenė
|
Amišai (angl. amish) – anabaptistų krikščionių denominacija, atsiradusi Europoje reformacijos metu. Bendruomenė pradėjo formuotis 1693 m Šveicarijoje,[1] tačiau šiuo metu amišai gyvena tik JAV ir Kanados Ontarijo regione. Amišai gyvena pagal griežtas taisykles, kurių dalis perimta iš paraidžiui interpretuojamos Biblijos, kita dalis sukurta pačių bendruomenių ir lydima paaiškinimų, kodėl draudžiamas elgesys nepriimtinas.
Gyvenimo būdas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Amišai gyvena izoliuotai nuo išorinio pasaulio. Kur įmanoma, jie nenaudoja elektrinių prietaisų (šaldytuvo, televizoriaus, telefono) bei modernių susisiekimo priemonių (motociklų, automobilių ar lėktuvų). Elektra kartais naudojama, jei tai būtina verslui (pavyzdžiui, naudojami šiuolaikiniai pieno saugojimo bei apdorojimo įrenginiai). Tačiau naudojama elektra turi būti pagaminta pačiame ūkyje, jungtis prie elektros tinklų draudžiama. Automobilis aukština socialinį statusą, skatina žmones varžytis tarpusavyje, todėl automobilių atsisakoma. Telefonai mažina tiesioginio bendravimo reikšmę, tuo kenkia bendruomenei, todėl juos tik kartais leidžiama naudoti verslo reikalais ar pastatyti bendro naudojimo telefoną visiems prieinamoje vietoje. Televizija amišui niekada neatrodys priimtina, nes ji bruka į šeimą netikusias vertybes.[2]. Net vestuviniai žiedai laikomi nereikalingais papuošalais ir nemūvimi; santuokinis statusas atpažįstamas pagal aprangą. Atsisakoma įvairaus socialinio draudimo.
Amišai nemoka JAV valstybei jokių mokesčių, tačiau taip pat ir nieko negauna iš valstybės savo išlaikymui. Amišų vyrai dėl pacifistinių pažiūrų atsisako tarnauti JAV kariuomenėje. Amišai turi savo aštuonmetes mokyklas, kur paprastai mokytojauja netekėjusios moterys, pačios teturinčios tą patį aštuonių klasių išsilavinimą. Visi pajėgiantys dirbti privalo tuo užsiimti nuo pirmadienio iki šeštadienio; sekmadienį nedirbama. Patys amišai teigia, jog visi šie apribojimai saugo žmogaus asmenybę bei bendruomenės darną.
Vesti privaloma. Šeimose paprastai būna gana daug vaikų (vidutiniškai – septyni[3]). 2011 m pasaulyje gyveno apie 249 000 amišų. Padvigubėdama maždaug kas 16 metų, tai yra viena greičiausiai augančių pasaulio populiacijų[3]. Tačiau kadangi šeimos paprastai kuriamos su kitais bendruomenės nariais, dėl riboto genetinio fondo pasitaiko daugiau nei įprasta paveldimų ligų.[4]
| Metai | Skaičius[5] |
|---|---|
| 1920 | 5000 |
| 1928 | 7000 |
| 1936 | 9000 |
| 1944 | 13000 |
| 1952 | 19000 |
| 1960 | 28000 |
| 1968 | 39000 |
| 1976 | 57000 |
| 1984 | 84000 |
| 1992 | 125000 |
| 2000 | 166000 |
| 2008 | 221000 |
| 2010 | 249000 |
Kilmė ir istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Visus amišus vienija bendroji šveicarų – vokiečių kilmė, kalba ir kultūra. Kai kurie menonitų bažnyčios nariai kažkada buvo amišai, tačiau ėmė laikytis liberalesnių pažiūrų, buvo atskirti nuo amišų bendruomenės ir įkūrė savąją liberalesnę bendruomenę Beachy Amish. Iš Europos į Ameriką amišai atsikėlė XVIII amžiuje, prasidėjus jų persekiojimams bei Šveicarijos valdininkų priešiškumui. Kaimo vietovėse gyvenantys amišai ir menonitai kalba ir Pensilvanijos vokiečių tarme.
Kaip ir menonitai, amišai priklauso Šveicarijos anabaptistų grupėms, XVI amžiuje siekusioms visų Šveicarijos bažnyčių radikaliosios reformacijos. Amišų judėjimas kilo nuo Jacobo Ammano (1656–1730) Šveicarijos menonitų lyderio pavardės. Jacobas Ammanas labai griežtai laikėsi savo fundamentalistinių krikščioniškų pažiūrų; už blogą elgesį nusidėjėlis būdavo atskiriamas nuo bendruomenės tol, kol viešai atsiprašo visų bendruomenės narių ir ima rimtai atgailauti.
Apranga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Amišų aprangos taisyklės draudžia jiems naudoti sagas, vietoj jų leidžiama naudoti tik kabliukus su akutėmis arba raištelius. Drabužiai be sagų yra priminimas, kad amišai yra taikaus būdo ir nesiruošia dėvėti jokios karinės uniformos, kuri dažnai būna su sagomis. Amišų drabužiai pagal taisykles neturi be reikalo atkreipti dėmesio, jie privalo būti kuklūs, tvarkingi, vienos spalvos.
Baldai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Baldai gaminami įdedant daug darbo, kruopščiai atrenkant medžiagas ir tarnauja neretai net ne vienai kartai. Vengiant elektros, naudojami hidrauline ar pneumatine energija varomi įrankiai. Amišų baldai per tarpininkus pardavinėjami ir ne bendruomenės nariams[6].
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Amišų naujienos Archyvuota kopija 2006-10-23 iš Wayback Machine projekto.
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Kraybill (2001) pp. 7–8
- ↑ „Amish Culture and Beliefs“. Pittsburgh.about.com. 2010-06-17. Suarchyvuotas originalas 2010-06-20. Nuoroda tikrinta 2010-08-30.
- ↑ 3,0 3,1 Ericksen, Julia A.; Ericksen, Eugene P.; Hostetler, John A.; Huntington, Gertrude E. (1979 m. liepos mėn.). „Fertility Patterns and Trends among the Old Order Amish“. Population Studies (33): 255–76. ISSN 0032-4728. OCLC 39648293.
{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) - ↑ Ruder, Kate (2004 m. liepos 23 d). „Genomics in Amish Country“. Genome News Network.
- ↑ Manns, Molly. „Indiana's Amish Population“. InContext. Indiana Business Research Center. Nuoroda tikrinta 2017-01-07.
- ↑ Amišų baldus parduodantis tinklalapis
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kraybill, Donald B (2001), The Riddle of Amish Culture (revised ed.), ISBN 978-0-8018-6772-9.