Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija
54°23′36″š. pl. 24°02′45″r. ilg. / 54.393289°š. pl. 24.045966°r. ilg.
| Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija |
Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Alytuje, Birutės g. 2, vykdanti pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas. Įstaigos kodas 291055670.
Pavadinimų kaita
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1919 m. keturklasė vidurinė mokykla
- 1923 m. progimnazija (įsteigta penktoji klasė, perkelta į naujas patalpas – Žaliąją mokyklą)
- 1925 m. valstybinė gimnazija
- 1940 m. dešimtmetė vidurinė mokykla
- 1941 m. valstybinė gimnazija
- 1944 m. 1-oji berniukų ir 2-oji mergaičių gimnazijos
- 1945 m. mergaičių gimnazija
- 1949 m. 2-oji vidurinė mokykla (vienuolikametė)
- 1994 m. Adolfo Ramanausko-Vanago vidurinė mokykla
- 2010 m. Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mokykla įsteigta 1919 m. 1941 m. senajame mokyklos pastate, įkurta Mokytojų seminarija, jos įkūrėjas yra Juozas Mičiulis. Seminarijoje iki 1945 m. balandžio mėn. dirbo A. Ramanauskas-Vanagas. Jis dėstė lietuvių kalbą ir matematikos dėstymo metodiką, vadovavo fizinio lavinimo užsiėmimams bei pedagoginei praktikai. 1949 m. rugsėjo 1 d. mokykla tapo vidurine (vienuolikamete) mokykla. 1969 m. įsteigtas mokyklos istorijos – kraštotyros muziejus. 1994 m. gruodžio 1 d. Alytaus 2-oji vidurinė mokykla pavadinta Adolfo Ramanausko-Vanago vardu. 2010 m. birželio 1 d. Adolfo Ramanausko-Vanago mokyklai buvo suteiktas gimnazijos statusas. Mokykloje iš viso moko 78 mokytojai, mokosi 1562 mokiniai.
Muziejus
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimnazijos muziejus įsteigtas 1969 m. Tai vienas seniausių mokyklinių muziejų. Muziejaus įkūrėjas – mokytojas Antanas Anuškevičius, kuris vadovavo muziejaus veiklai iki 2001 m. Šiuo metu muziejaus vadovas – gimnazijos neformaliojo švietimo mokytojas Vytautas Bigaila. Muziejus kaupia, saugo ir propaguoja Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos, Mokytojų seminarijos, prancūzų eskadrilės „Normandija-Nemunas“, Dzūkijos krašto istorinę medžiagą, eksponatus.
Dalis muziejaus patalpų paskirta Adolfui Ramanauskui-Vanagui pagerbti. Tai vienas iš pagrindinių ir reikšmingiausių Lietuvos rezistencijos kovos vadų. Jo vardu 1994 m. gruodžio 1 d. pavadinta 2-oji vidurinė mokykla. Muziejuje galima susipažinti su šio partizano ir jo bendražygių kovos momentais, partizanų buitimi, jų ginklais, kurie buvo rasti įvairiose vadavietėse. Čia eksponuojami ir A. Ramanausko-Vanago apdovanojimai, kuriais jis buvo apdovanotas po mirties. Muziejuje yra ir A. Ramanausko-Vanago bronzinis biustas, kurį sukūrė Nacionalinės premijos laureatas – skulptorius Stanislovas Kuzma.
Taip pat muziejaus svečiai gali susipažinti su mokyklos istorija, kuri prasideda 1919 m. Eksponuojamos įvairių laidų nuotraukos, pagerbiami žymiausi moksleiviai, kurie karo ir pokario metais išsisklaidė po visą pasaulį. Muziejuje galima rasti buvusių moksleivių reikšmingiausius darbus: knygas, straipsnius, muzikines kasetes. Supažindinama su mokyklos vadovais, jų koncepcijomis. Stenduose eksponuojamos įvairios mokyklinio gyvenimo akimirkos: sportinis gyvenimas, kraštotyrininkų darbai ir išvykos, darbinis mokymas, šokių kolektyvo veikla ir kitos pramoginės, įdomios gyvenimo detalės. Ir šiandien šis darbas yra vykdomas – nuolat fiksuojamos nepakartojamos mokyklinio gyvenimo akimirkos.
Reikšminga muziejaus ekspozicija „Normandija-Nemunas“. Joje svečiams papasakojama visa istorija nuo pulko įsikūrimo 1942 m. iki 1945 m. pergalingos pabaigos. Čia pristatomi eskadrilės vadai, stovyklos, treniruočių ir mūšių momentai: garsusis Oriolo Kursko mūšis, Lietuvos teritorijos vadavimas, Rytų Prūsijos operacijos. Pulko kovų veiksmai dienoraštyje įrašyti kaip ypatingos dienos. Stendų ekspozicijos vaizdžiai nušviečia pulko pergales ir kovų rezultatus. Taip pat eksponuojami lakūnų meniniai sugebėjimai, laiškai, draugystės vaizdeliai.
Svarbi mokyklos istorijos detalė – Mokytojų seminarija. Ji Alytuje, senajame mokyklos pastate, buvo įkurta 1941 m. Jos įkūrėjas yra Juozas Mičiulis. Seminarijoje iki 1945 m. balandžio mėn. dirbo A. Ramanauskas-Vanagas. Jis dėstė lietuvių kalbos ir matematikos dėstymo metodiką, vadovavo fizinio lavinimo užsiėmimams bei pedagoginei praktikai.
Muziejuje daug įdomaus atrandama apžiūrinėjant senuosius lietuviškus buitinius eksponatus, kuriuos surinko šios mokyklos moksleiviai. Mokyklos muziejuje vyksta įvairūs renginiai, skirti ne tik dabartinei mokyklos bendruomenei. Čia mėgsta susirinkti mokyklą jau seniai baigę mūsų moksleiviai. 2002 m. gruodžio mėn. muziejus gavo LR Švietimo ministerijos pagyrimo raštą už atliktus darbus.
Direktoriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1919–1923 m. Kazimieras Klimavičius
- 1923–1927 m. Juozas Jakštys
- 1927–1934 m. Steponas Vaitkevičius
- 1934–1935 m. Pranas Gustaitis
- 1935–1940 m. Adolfas Orvidas
- 1940–1941 m. Stasys Totorius
- 1941–1944 m. Stasys Barzdukas
- 1944–1945 m. Stefanija Haškerienė
- 1945–1950 m. Larisa Kunčinienė
- 1950–1951 m. Vytautas Daraškevičius
- 1951–1952 m. Elena Levulienė
- 1952–1955 m. Elena Žvaliauskienė
- 1955–1958 m. Ona Šiurkutė
- 1958–1985 m. Pranas Ringys
- 1985–1996 m. Onutė Buinevičiūtė
- 1996–2000 m. Algimantas Alytis Čeplinskas
- Nuo 2000 m. Virginijus Skroblas
Žymūs mokytojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Viktoras Alekna, literatūrologas
- Vytautas Brazdžius, dailininkas
- Antanas Vytautas Dundzila, JAV išeivijos publicistas
- Kazys Klimavičius, pedagogas, redaktorius
- Leonas Kuodys, kalbininkas
- Vytautas Maknys, pedagogas, vertėjas
- Stasys Navickas, vargonininkas, chorvedys
- Zigmas Skirgaila, vargonininkas, chorvedys
- Jonas Stoskeliūnas, pedagogas, poetas
- Augustinas Vaitiekaitis, kapelionas
- Zigmas Varanka, pedagogas
Žymūs mokiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lionginas Baliukevičius, rezistentas
- Balys Bazevičius, pedagogas, redaktorius
- Julius Būtėnas, žurnalistas
- Kajetonas Julius Čeginskas, išeivijos veikėjas
- Antanas Jankauskas, inžinierius statybininkas
- Antanas Jonynas, rašytojas
- Stepas Jukna, aktorius
- Antanas Kudzys, habilituotas mokslų daktaras
- Pranas Kulikauskas, archeologas
- Petras Lisauskas (g. 1981 m.), šokėjas
- Bronius Makštutis, energetikas
- Alfonsas Maldonis, poetas
- Mykolas Naujokaitis, rezistentas
- Tomas Pačėsas, krepšininio treneris
- Rūtenis Paulauskas, krepšininkas
- Enrikas Sapožnikovas, energetikas
- Stasys Sčesnulevičius, dailininkas, pedagogas
- Linas Urmanavičius, Druskininkų politikas