Juozas Mičiulis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Juozas Mičiulis
Juozas Mičiulis per savo 90–mečio jubiliejų 1990 m.
Gimė 1900 m. rugpjūčio 8 d.
Ožkabaliai (dab. Vilkaviškio r.)
Mirė 2003 m. balandžio 2 d. (102 metai)
Vilnius
Sutuoktinis (-ė) Bronė Buivydaitė–Mičiulienė
Anelė Misiūnienė-Mičiulienė
Veikla pedagogas, redaktorius, vadovėlių autorius, ateitininkas

Juozas Mičiulis (1900 m. rugpjūčio 8 d. Ožkabaliuose (dab. Vilkaviškio raj.) – 2003 m. balandžio 2 d. Vilniuje) – Lietuvos pedagogas, redaktorius, vadovėlių autorius, ateitininkas.

Dirbo istorijos mokytoju ar buvo direktoriumi Panevėžio,[1] Tauragės, Marijampolės, Alytaus, Trakų mokytojų seminarijose.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dar besimokydamas Marijampolės gimnazijoje savo gyvenimą susiejo su ateitininkija. Studijuodamas Kaune istoriją, 1925 m. redagavo „Ateities“ žurnalą. Aktyviai bendradarbiavo pedagoginėje spaudoje, publikuodamas straipsnius „Lietuvos mokykloje”, kituose leidiniuose. Parašė vadovėlius „Pedagogika ir didaktika“ (1927), „Bažnyčios istorija“ (1938). Kalėjo Karelijos, Mordovijos lageriuose, kur jaunieji katorgininkai jį praminė Amžinuoju Pavasariu. Ekstremaliomis sąlygomis ant popieriaus skiaučių parašė Lietuvos istorijos konspektą, kuris po daugelio metų buvo išleistas knygele „Lietuvos istorija“ (2001).[2]

J. Mičiulis 1927 m. vedė pedagogę ir rašytoją Bronę Buivydaitę, su kuria 1967 m. išsiskyrė.[3] Senatvėje iki mirties gyveno Vilniuje, Tremtinių namuose. Palaidotas Anykščių naujosiose kapinėse. Kartu atgulusi ir antroji žmona Anelė Misiūnienė-Mičiulienė.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]