Jonas Stoskeliūnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Jonas Stoskeliūnas (literatūrinis slapyvardis St. Keliūnas ir J. Papelenis; 1913 m. liepos 10 d. Kampuočiuose, Suvalkų gubernija1991 m. kovo 11 d. Punskas, Lenkija) – Lenkijos lietuvių visuomenės veikėjas, mokytojas ir poetas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė ir augo ūkininkų šeimoje. Mokėsi privačiai, vėliau Seinų „Žiburio“ gimnazijoje Lazdijuose. 1932 m įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą. Jį baigė, tapdamas lietuvių kalbos ir literatūros specialistu. 1937 m. vienerius metus tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Nuo 1938 metų mokytojavo Marijampolės marijonų, vėliau Alytaus gimnazijose. 1944 m. grįžo į gimtuosius Kampuočius, kur dirbo tėvų ūkyje. Nuo 1949 m. dėstė Elko bendrojo lavinimo licėjuje, po to Suvalkų licėjuje. Trumpai vadovavo Punsko lietuvių kultūros namams. 1956 m. su grupe bendraminčių įsteigė Punsko bendrojo lavinimo licėjų. Neteisingai apkaltintas, 1960 m. iš darbo atleistas. Mokytojas buvo priverstas mokyti Vidugirių, Navinykų ir Vaitakiemio pradinėse mokyklose. 1966 metais jam buvo leista grįžti į Punsko licėjų, kur jis dirbo pedagoginį darbą iki pat išėjimo į pensiją 1977 m.

Lituanistas Jonas Stoskeliūnas ne tik mokė ir auklėjo vaikus, bet ir rašė kraštotyros straipsnius į „Aušrą“, parengė keletą vadovėlių Lenkijos lietuviškom mokyklom. Rinko tautosaką ir kūrė eiles, kurias skelbė leidiniuose „Jaunimo draugas“ ir „Aušra“, o 1990 m. išleido poemą apie jotvingių Šiurpilių pilį – „Šiurpilų gynimas“.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Juozas Sigitas Paransevičius. Jonas Stoskeliūnas. Gyvenimas ir kūryba, Aušra, Punskas, 2003

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]