Vytautas Brazdžius
Vytautas Brazdžius (1897 m. birželio 25 d. Lopiniai, Subačiaus valsčius – 1969 m. kovo 15 d. Merkinė) – Lietuvos dailininkas keramikas. Vienas profesionaliosios keramikos pradininkų Lietuvoje.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Brolis Pranas Brazdžius. Per Pirmąjį pasaulinį karą pasitraukė į Rusiją. Dalyvavo 1917 m. Spalio perversme. 1922–1926 m. studijavo Kauno meno mokykloje, 1927–1929 m. keramikos mokykloje Bechynėje (Čekija).
1929–1940 m. mokytojavo Alytaus gimnazijoje, dirbo Dzūkijos kraštotyros muziejuje, vienas jo steigėjų. Nuo 1946 m. sovietų kalintas Mordovijos lageryje, vėliau ištremtas į Krasnojarsko kraštą. 1956 m. grįžo į Lietuvą.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Surengė individualias parodas 1929 m. Kaune (su K. Sklėriumi), 1932 m. Alytuje, 1934 m. Marijampolėje. Ketvirtajame dešimtmetyje Alytuje ir Merkinėje įkūrė keramikos dirbtuves.
Sukūrė klasikinės formos, saikingo dekoro buitinių ir dekoratyvinių indų (taurė boksininkui J. Šarkiui-Žukauskui), animalistinės tematikos apibendrintų formų realistinių skulptūrėlių („Lapė“, „Lokys“, „Paukštis“). Sukūrė Vyčio projektą Lietuvos mokykloms. Kūrybinis palikimas išsklaidytas arba sunaikintas.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lijana Šatavičiūtė. Vytautas Brazdžius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 440 psl.