Alvydas Juocevičius
| Alvydas Juocevičius | |
|---|---|
| Gimė | 1951 m. gegužės 19 d. Prienai, Lietuva |
| Veikla | fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, profesorius |
 Vikiteka |
Alvydas Juocevičius |
Alvydas Juocevičius (1951 m. gegužės 19 d. Prienuose) – Lietuvos medicinos mokslų daktaras, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto profesorius. [1]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Profesorius gimė Prienuose, augo darbininkų šeimoje, kartu su dviem broliais ir seserimi. Mokėsi Prienų vidurinėje mokykloje. Buvo aktyvus mokinys, šoko sportinių šokių ratelyje, užsiiminėjo gimnastika. Alvydas, mokydamasis dešimtoje klasėje, tuo metu populiariame žurnale „Mokslas ir gyvenimas“ perskaitė straipsnį apie reabilitaciją[2]. Sudomintas šios medicinos srities, apie reabilitacijos studijas papasakojo mokytojoms. Paskatintas mokytojos A. Dzevaltauskienės, pabaigė medicininės reabilitacijos studijas 1976 m. Tartu universitete.[3]
Po universiteto pabaigimo dirbo dėstytoju Šiaulių pedagoginiame institute 1977–1979 m., bei Vilniaus pedagoginiame institute 1979–1988 m. 1980–1989 m. gydytojas dirbo Eksperimentinės ir klinikinės medicinos mokslinio tyrimo institute studijavo aspirantūroje, 1986 m. apsigynė medicinos mokslų daktaro disertaciją. Nuo 1989 m. užėmė sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiojo specialisto pareigas. 1991 m. pradėjo dėstyti Vilniaus universiteto studentams. 2008 m. tapo profesoriumi. Nuo 1991 m. vadovavo Vilniaus universiteto ligoninei, Santariškių klinikai, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Reabilitacijai, sporto medicinos ir slaugos instituto Reabilitacijai, fizinės ir sporto medicinos centrui. Klaipėdos universitete dėsto Sveiko senėjimo strategijas ir reabilitacijos paslaugų plėtros strategiją bei metodus. [4]
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinė veiklos kryptis- reabilitacijos ir fizinė medicina. Alvydas Juocevičius 1980–1989 m. aspirantūrą studijavo eksperimentinės ir klinikinės medicinos mokslo tyrimo instituto Reabilitacijos skyriuje, taip pat dirbo mokslo bendradarbiu, o 1986 m. apsigynė medicinos mokslų daktaro disertaciją. Nuo 1990 m. Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiasis specialistas reabilitacijos srityje, vienas iš šiuolaikiškos reabilitacijos sistemos kūrimo Lietuvoje pradininkų. Nuo 1993 m. Vilniaus krašto fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų asociacijos pirmininkas. Nuo 1996 m. Baltijos šalių nugaros smegenų mokslinės draugijos prezidentas. Nuo 1999 m. Švietimo ir mokslo ministerijos ekspertų grupės pirmininkas. Nuo 2005 m. Europos Sąjungos gydytojų specialistų sąjungos Fizinės ir reabilitacijos medicinos asemblėjos delegatas. Nuo 2007 m. Europos fizinės ir reabilitacijos medicinos mokslinės draugijos valdybos narys. Šiaurės jūrų ir Baltijos šalių Fizinės ir reabilitacijos medicinos mokslinės draugijos generalinis sekretorius. Iki 2011 m. paskelbė 2 išradimus bei daugiau nei 100 mokslinių straipsnių.
2008 m. tarptautinėje mokslinėje – praktinėje konferencijoje „ TFK – nauja priemonė žmogaus galimybių vertinime“ A. Juocevičius skaitė pranešimą apie Tarptautinę funkcionavimo, neįgalumo ir sveikatos klasifikacijos (TFK) diegimą į praktiką. Konferencijos tikslas – įvertinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos galimybes realizuoti Tarptautinę funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikaciją į praktiką Lietuvoje. Tai svarbus indėlis į Lietuvos reabilitacijos veiklą.[5]
Apie judėjimo naudą organizmui reabilitacijos specialistas A. Juocevičius kalba jau ilgai, pasak gydytojo, judėjimas kai kuriais atvejais gali netgi atstoti vaistus. Tikslingo judėjimo pagalba, žmogus, patyręs sunkią traumą, vėl gali atsistoti ant kojų.[6] Pagal atliktus tyrimus teigiama, kad šiuolaikinės reabilitacijos procedūros: kineziterapija, ergoterapija[7], raumenų stimuliacija, masažai, mankštos, gali išgelbėti net ir sunkią fizinę traumą patyrusius asmenis. Profesoriaus teigimu, fizinis aktyvumas lemia žmogaus fizinės ir psichinės sveikatos būklę.[8]
2018 m. netoli Palangos įsikūrusiame poilsio ir sveikatingumo komplekse „Atostogų parkas“ buvo atliktas geoterminio mineralinio vandens poveikio žmogaus sveikatai mokslinis tyrimas, kurį atliko fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, profesorius Alvydas Juocevičius ir vidaus ligų gydytoja, biomedicinos mokslų daktarė Lolita Rapolienė. Tyrimo metu buvo stebima 65 moterų savijauta, kurios dvi savaites kasdien po 20 minučių skyrė geoterminio mineralinio vandens procedūroms. Atlikus procedūrų kursą, buvo pastebėta, jog moterys, kurios reguliariai lankėsi geoterminio mineralinio vandens procedūrose, ėmė rečiau gerti vaistus nuo skausmo, o net 40 proc. iš jų visai atsisakė. Tyrimo dalyvių sąnariai tapo lankstesni, pagerėjo virškinimas, miego kokybė, sustiprėjo nervine sistema. Praėjus mėnesiui po mokslinio tyrimo veiklos, ištirtų moterų sveikata vėl buvo įvertinta specialistų. Paaiškėjo, kad tyrimo dalyvės vis dar jautėsi energingesnės, lankstesnės. Įrodyta ilgalaikė geoterminio mineralinio vandens poveikio nauda organizmui. Taip pat buvo pastebėta, jog į procedūras vaikščiojusių dalyvių alergijos sumažėjo, pagerėjo odos būklė moterims kurioms pasireiškė įvairios odos problemos: odos raudonis, sausėjanti, nieštinti oda, išryškėję odos kapiliarai, spuogai. Taip pat tyrimu įrodyta, kad geoterminio mineralinio vandens vonios mažina celiulitą. Moterų kūno svoris lyginant su prieš tyrimą buvusiu svoriu sumažėjo 2- 4 kilogramais. Atlikti labaratoriniai kraujo tyrimai parodė, kad procedūrų pagalba žmogaus organizme padaugėjo eritrocitų, hemoglobino, padidėjo cinko ir kalio koncentracija. Profesoriaus Alvydo Juocevičiaus teigimu, geoterminio mineralinio vandens procedūros yra puiki atsigavimo priemonė po fizinio nuovargio. [9]
Pripažinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1991 m. išrinktas Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Reabilitacijos ir fizioterapijos vadovu. 2011 m. Išrinktas Europos reabilitacijos medicinos akademijos nariu. Europos Sąjungos Gydytojų specialistų sąjungos Fizinės ir reabilitacijos medicinos sekcijos ir valdybos Generalinėje Asamblėjoje, vykusioje Olandijoje, Roterdame 2012 m. rugsėjo mėnesį, profesorius buvo išrinktas Valdybos viceprezidentu ir tai buvo pirmasis kartas, kai tokia pozicija patikėta atstovui iš naujųjų ES šalių. Vilniaus universitete kiekvienais metais yra teikiami apdovanojimai skaitomiausioms metų knygoms. Šių apdovanojimų tikslas- garsinti Vilniaus universiteto leidyklos autorius, skatinti mokslo leidinių kūrybą ir populiarumą. 2019 m. Alvydo Juocevičiaus ir bendraautorės Ingos Muntianaitės knyga “Pečių lanko kineziologija ir kineziterapija” buvo nominuota kaip viena iš trijų Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto skaitomiausių studijų knygų. “Pečių lanko kineziologija ir kineziterapija” sudaryta pateikiant naujausias mokslinės literatūros apžvalgas. Išsamiai aprašyta bei išnagrinėjama pečių lanko kineziologijos ir šios srities raumenų funkcijos, ryšiai ir jų sutrikimai. Pateikti pagrindiniai kineziterapijos taikymo metodai, principai. Taip pat aprašomi laikysenos sutrikimų diagnostikos metodai. Knygoje pateikiamos pratimų pavyzdžių iliustracijos. Knyga rekomenduojama ergoterapijos, kineziterapijos, sporto medicinos, fizinės medicinos ir reabilitacijos studijų programų studentams bei šių sričių specialistams.[10] 2017 m. straipsnis “Aerobic training effect on arterial stiffness in metabolic syndrome”, kuris buvo išspausdintas “The American journal of medicine”, Niujorke, pateiktas Vilniaus universiteto geriausių mokslinių publikacijų konkursui.[11]
Moksliniai leidiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Dadelienė R., Juocevičius A. (1969) Kineziologijos pagrindai Vilniaus leidykla ISBN 9986-19-411-3 [12]
- Drąsutienė G. et al (2010) Akušerija ir ginekologija šeimos gydytojo praktikoje Vilnius : Vaistų žinios ISBN 978-9955-884-33-0 [13]
- Muntianaitė I., Juocevičius A. (2015) Pečių lanko kineziologija ir kineziterapija Vilniaus universiteto leidykla ISBN 978-609-459-488-5 [14]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ lrytas.lt, 2020 m.,Susidūrimas su erkėmis gali baigtis negalia: profesorius patarė, kada reikėtų susirūpinti [žiūrėta 2020 m. gruodžio 13 d. ]
- ↑ Deimantė Zailskaitė, 2015 m. spalio 26 d., lsveikata.lt, Prof. Alvydas Juocevičius: Per trumpa reabilitacija yra rizikinga [žiūrėta 2020 m. lapkričio 27 d.]
- ↑ Prienų Žiburio gimnazija, 2016 m., Alvydas Juocevičius Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto. [žiūrėta 2020 m. lapkričio 27 d.]
- ↑ ku.lt, Dėstytojai Archyvuota kopija 2020-11-30 iš Wayback Machine projekto. [žiūrėta 2020 m. gruodžio 13 d.]
- ↑ Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, paskutinis atnaujinimas: 2014 m. lapkričio 19 d., Mokslinė – praktinė konferencija sulaukė didelio susidomėjimo[neveikianti nuoroda] [žiūrėta 2020 m. gruodžio 9d. ]
- ↑ lsveikata.lt, 2015 m. birželio 2 d., Politikai mažai žino apie reabilitaciją? [žiūrėta 2020 m. gruodžio 10 d.]
- ↑ Juocevičius A., Kavaliauskaitė R., Rakštelytė R., lituanistika.lt, 2016 m., Ergoterapijos ir kineziterapijos procedūrų analizė 2008–2015 metais [žiūrėta 2020 m. gruodžio 14d.]
- ↑ technologijos.lt, 2009 m. rugpjūčio 11 d., Daugiau judėsi – ilgiau gyvensi [žiūrėta 2020 m. gruodžio 9 d.]
- ↑ Delfi.lt, 2018 m. vasario 22 d., Lietuvių mokslininkai įrodė geoterminio vandens poveikį sveikatai: kur jo rasti? [žiūrėta 2020 m. gruodžio 12 d. ]
- ↑ Vilniaus universiteto leidykla, 2018 m., Apdovanojimai [žiūrėta 2020 m. lapkričio 27 d.]
- ↑ Vilniaus universiteto medicinos fakultetas, 2017 m., Dekano ataskaita už 2017 m. [žiūrėta 2020 m. lapkričio 27 d.]
- ↑ Vilniaus leidykla, 1969 m., libis.lt, Dadelienė R., Juocevičius A. Kineziologijos pagrindai[neveikianti nuoroda] [žiūrėta 2020 m. gruodžio 17 d.]
- ↑ Vaistų žinios, 2010 m., knygos.lt, Drąsutienė G. et al, Akušerija Ginekologija. Šeimos gydytojo praktikoje [žiūrėta 2020 m. gruodžio 17 d.]
- ↑ Vilniaus universiteto leidykla, 2015 m., naujienos.vu.lt, Muntianaitė I., Juocevičius A., Pečių lanko kineziologija ir kineziterapija [žiūrėta 2020 m. gruodžio 17 d.]