Alsėdžių bažnyčios šventoriaus koplyčia

56°01′48″š. pl. 22°02′42″r. ilg. / 56.030134°š. pl. 22.04505°r. ilg. / 56.030134; 22.04505

Alsėdžių bažnyčios šventoriaus koplyčia

Savivaldybė	Plungės rajonas
Gyvenvietė	Alsėdžiai
Adresas	Bažnyčios g. 2
Statybinė medžiaga	medis
Pastatyta (įrengta)	iki XIX a. vid.
Stilius	liaudies architektūra

Alsėdžių bažnyčios šventoriaus koplyčia – Alsėdžių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios (Plungės raj.) architektūriniam kompleksui priklausanti koplyčia, stovinti bažnyčios šventoriuje.^[1] Be koplyčios, architektūrinį kompleksą sudaro bažnyčia su varpine, šventoriaus tvora su vartais. Koplyčia į LR Kultūros vertybių registrą įtraukta 2003 m. (unik. kodas 28086).^[2]

Koplyčia pastatyta pietvakariniame šventoriaus kampe, Alkos kalnu vadinamos kalvos papėdėje. Ji įrengta, naudojama pamaldoms, susirinkimams.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nukasus dalį Alkos kalno, 1793 m. pastatyta dabartinė Alsėdžių bažnyčia.

Istoriniuose šaltiniuose ar bažnyčios dokumentuose apie šventoriaus koplyčią yra mažai žinių. Patikimų duomenų apie koplyčios pastatymo laiką ir fundaciją nėra, nežinoma ir jos pradinė paskirtis. Pirmą kartą paminėta 1899 m. vizitacijos akte kaip jau sena koplyčia, apkalta naujomis lentomis, perdengtu stogu. Šis inventorius mini dvi koplyčias, kurių viena neišlikusi, o kita jų yra tapatinama su dabartine, nes nurodoma, kad stovi ant akmeninio pamato, joje trys langai, vienos durys. Interjere pirmą kartą paminimas šv. Jurgio altorius. Žinoma, kad ši koplyčia tikrai stovėjo XIX a. pabaigoje (pagal vizitacijos aktą), ji galėjo būti statyta XVIII a. pab.-XIX a. vid. 1900 m. aprašuose koplyčia vadinama lavonine, taip vadinta ir vėliau.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koplyčia priskirtina vidutinio dydžio šios rūšies Lietuvos statiniams. Koplyčios dydis, planas ir tūris tipiški Žemaitijos koplyčioms. Pastatas vienos patalpos, vientiso tūrio, stačiakampio plano. Visa viršaus (perdengimo ir stogo) konstrukcija remiama vien sienų. Stogas laikomas penkių sijų konstrukcijos, penkiašlaitis. Trisienė apsidė orientuota į pietryčius.

Pastatas liaudies architektūros, nepaveiktas stilių, formos ir dekoras išskirtinai kuklūs. Jos eksterjero paprastumą pabrėžia lygios sienos, dekoro minimumas, be to, prie pastato nėra pristatytos zakristijos ar portiko. Kryžius akcentuoja visai lygų vakarinį fasadą. Skirtingai nuo kitų panašių koplyčių, šios koplyčios durys įrengtos ne priekiniame, bet šoniniame (šiauriniame) fasade. Vientisą interjero erdvę dabar puošia ornamentinis frizas ir altorius, vėlesnis nei koplyčia.