Almatos sritis
| Almatos sritis kaz. Алматы облысы | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Kazachstanas
| ||||||
| Administracinis centras | Taldykorganas | ||||||
| Rajonų skaičius | 16 | ||||||
| Gyventojų | 1 642 300 | ||||||
| Plotas | 223 900 km² | ||||||
| Tankumas | 7 žm./km² | ||||||
 Vikiteka |
Almatos sritis | ||||||
Almatos sritis (kaz. Алматы облысы) – administracinis vienetas Kazachijos pietryčiuose. Įkurta 1932 m. kovo 10 d., 1997 m. sujungta su Taldykorgano sritimi. Rytuose ribojasi su Kinija, pietuose – su Kirgizija. Plotas 224 000 km². 1,624 mln. gyv. (2008 m.) Centras – Taldykorganas (118 tūkst. gyv.; 1999 m.) Sritis suskirstyta į 16 rajonų.
Demografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gyvena daugiausia kazachai (59,4 %), rusai (21,8 %), uigūrai (9,0 %). Miesto gyventojų 29,8 % (1999 m.) Gyventojų vidutinis tankumas 7,3 žm./km².
Miestai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Almata
- Kapčiagajus
- Tekelis
- Kaskelenas
- Jesikas
- Žarkentas
- Sarkandas
- Talgaras
- Taldykorganas
- Ušaralas
- Uštobė
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Srities šiaurėje yra Saryjesik Atyrau, Taukumo smėlėtosios lygumos, Šiaurės vakaruose – Ilio delta, pietuose ir pietvakariuose – Užilės Alatau (didžiausias aukštis 4973 m), Ketmenio, Kungei Alatau, Terskei Alatau kalnagūbriai.
Lygumose smėlynai, druskožemiai, auga saksaūlų giraitės, priekalniuose kaštoniniai dirvožemiai, stepių augalija, aukščiau -juodžemiai, lapuočių miškai, nuo 1500 m – subalpinės ir alpinės pievos.
Didžiausia upė Ilis, lygumose gausu sausvagių. Šiaurės vakaruose yra Balkašo ežero, rytuose – Kapčiagajaus tvenkinys.
Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Klimatas žemyninis. Sausio vidutinė temperatūra lygumose nuo -10 iki -14, priekalniuose nuo -5 iki -6 °C, liepos atitinkamai 24 ir 18-20 °C. Lygumose iškrinta 125–300 mm, priekalniuose ir kalnuose 500–1000 mm kritulių per metus.
Gyvūnija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Veisiasi džeiranai, saigos, rudieji lokiai, irbiai, archarai, maralai, lūšys.
Naudingosios iškasenos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kasama klintis, kvarcinis smėlis, gipsas, rusvoji anglis ir akmens anglis, polimetalų rūdos.
Pramonė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Yra Almatos hidroelektrinė ir Kapčiagajaus hidroelektrinė. Išvystyta spalvotoji metalurgija, mašinų gamyba, siuvimo, veltinių vėlimo, gelumbės, galanterijos, tekstilės, statybinių medžiagų, stiklo, porceliano, maisto pramonė, metalo apdirbimas. Dujotiekis: Almata-Buchara. Laivuojamas Balkašas ir Ilis.
Žemės ūkio naudmenų – 16,4 mln. ha, iš jų 14,9 mln. ha užima pievos ir ganyklos, 1,5 – ariamoji žemė (1998 m.). Auginami javai, daržovės, tabakas, cukriniai runkeliai. Išplėtota sodininkystė ir vynuogininkystė. Veisiami galvijai, avys, ožkos, arkliai, kupranugariai, kiaulės, naminiai paukščiai.[1]
Turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kalnuose netoli Almatos yra kurortų, poilsio namų, sanatorijų. 195 km į rytus nuo Almatos, prie sienos su Kinija yra Čaryno nacionalinis parkas, kuriame driekiasi gilus Čaryno kanjonas.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Almatos sritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Oficiali svetainė Archyvuota kopija 2018-07-16 iš Wayback Machine projekto.
