Džeiranas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Džeiranas (Gazella subgutturosa) – tikrųjų antilopių (Antilopinae) pošeimio dykaraginis (Bovidae) žinduolis.

Stirnos didumo gazelė. Kūno aukštis 60-75 cm, masė 18-33 kg. Smėlinės spalvos. Papilvė, pakaklė, pasturgalis ir kojų vidinė pusė baltos spalvos. Ragus turi tik patinai. Ragai 30-40 cm ilgio, lyros formos, jų pamatinės dalys labai arti viena kitos, aukščiau ragai pakrypę į šonus ir užlinkę atgal, o viršūnės - į vidų. Beveik visų ragų paviršius su ryškiais skersiniais žiedais.

Gyvena dykumose ir atvirose kalnų vietovėse iki 2-3 km aukštyje virš jūros lygio. Pavasarį ir vasarą laikosi nedideliais būriais ir pavieniui. Rudenį ir žiemą susiburia į didesnius būrius. Žiemos pradžioje šiaurinėje arealo dalyje gyvenantys džeiranai migruoja į pietines vietoves, kur mažesnė sniego danga. Vasarą pastebimi šių žvėrių perėjimai 100-200 km atstumu į mažiau sausringas vietoves.

Minta žoliniais augalais, krūmų lapais ir ūgliais. Girdyklas lanko kas 3-7 dienas. Gali gerti sūrų vandenį. Rujoja spalio - lapkričio mėnesiais. Dar prieš rują patinai pradeda žymėti savo teritoriją iškapstydami duobutes ir palikdami jose ekskrementus. Rujos metu patino haremą sudaro 2-5 patelės, kurias jis gina nuo konkurentų kovodamas turnyrinėse kovose. Nėštumas trunka 5,5 mėnesio. Dažniausiai gimsta 2, retai 1 arba 3 jaunikliai. Lytiškai subręsta antraisiais gyvenimo metais. Gyvena 10-12 metų.

Paplitęs Arabijos pusiasalyje, Irane, Afganistane, Pakistane, Pietų Mongolijoje, Šiaurės vakarų Kinijoje, Vidurinėje Azijoje ir Azerbaidžane.