Veltiniai

Veltiniai, dar veltinukai (rus. Валенки) – iš vilnų velti žieminiai auliniai batai, tradicinis Eurazijos tautų veltinis apavas, skirtas vaikščioti sausu sniegu.

Veltiniai gali būti pagaminami su prisiūtais odiniais ar guminiais padais (taip pat gumavimo būdu), kurie mažina batų dilimą. Vietovėse, kur būna atšiaurios žiemos, batų padai papildomai apsiuvami sudėvėtų veltinių aulų atraižomis. Tam tikromis sąlygomis, esant šlapiam keliui, lyjant, priimta juos avėti su užmaunamais kaliošais. Atsparūs šlapdribai ir sniegui, nes vilnos sudėtyje yra natūralių lanolino riebalų, kurie neleidžia drėgmei skverbtis į vidų. Anksčiau veltiniai buvo juodos, rudos, pilkos arba baltos spalvos, o šiuo metu pagaminami įvairių kitų spalvų, dekoruoti batai.

Gamyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mechaniškai veikiamas vilnos pluoštas turi savybę persipinti ir sutankėti. Vilnos plaukeliai yra elastingi ir turi žvynelius, kurie vėlimo metu tarsi užsirakina. Vėlimo metu vilnos tūrinė apimtis žymiai sumažėja.

Pramoninėmis mašinomis velta vilna yra stora, todėl užtikrina šilumos cirkuliaciją veltinukų viduje. Be to, tokiu būdu nuvelti veltiniai batai nesudyla, yra ilgaamžiai, skirtingai nuo rankomis veltų veltinių. Žmogaus rankos fiziškai negali taip tankiai suvelti vilnos, kaip specialios mašinos.

Gamybos procese neišvengiama rankų darbo. Veltiniai, kaip ir prieš daug metų ne siuvami ir ne presuojami, o gaunami pagal tam tikrą technologiją apdirbant avies vilną. Veltinių vėlimui naudojamos žiemos ir vasaros laikotarpio avių kirpimo vilna. Vasarinė vilna lengvenė, turinti mažai pūkų, o žiemos kirpimo vilna turi ilgus plaukelius ir daug pūkelių. Iš abiejų vilnų mišinio pagaminami reikiamos kokybės batai. Tokia vilna gerai veliasi ir turi geras šilumą sulaikančias savybes. Veltinių vėlimas vyksta ant tam tikrų formų.

Tobulėjant šiuolaikinėms vilnos perdirbimo technologijoms, natūralią vilną veltinių batų gamyboje gali pakeisti dirbtinės neaustinės medžiagos, pvz. filcas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į Rusios žemes veltiniai pateko Aukso Ordos laikais iš tiurkų ir mongolų genčių. Rusijoje veltiniai plačiai paplito tik XIX a. pirmoje pusėje, kai juos pradėjo gaminti pramoniniu būdu. Iki tol rankų gamybos veltiniai batai buvo prieinami tik pasiturintiems žmonėms.

Įdomūs faktai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nauji, negumuoti veltiniai neskirstomi į „dešinįjį“ ar „kairįjį“, turi išgaubtą pado formą, todėl juos būtina pranešioti.
Veltiniai pasiuvami papildomais padais tik pranešiotiems batams.
Veltinių padų prisiuvimui naudojama speciali yla–kabliukas, neperšlampamas bitumuotas siūlas. Kad vaikštant siūlas pade nenusitrintų, jis klojamas batsiuvio peiliu išpjautoje vagelėje. Meistras gali prisiūti ir veltinę pakulnę.
Rusijoje veikia keli veltinių muziejai: Maskvoje,^[1] Myškine (Jaroslavlio sr.),^[2] Kinešmoje.^[3]
Gaminami ir kupranugario vilnos veltiniai, išsiskiriantys plaukuotumu.
Sovietmečiu veikė vienintelis Lietuvoje vėlimo fabrikas „Spartakas“ (Anykščiuose), tiekęs veltinukus į TSRS.