Algimantas Baltakis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Algimantas Baltakis
Gimė 1930 m. vasario 15 d. (89 metai)
Leliūnai, Utenos apskritis
Tėvas Jurgis Baltakis
Motina Zofija Baltakienė
Sutuoktinis (-ė) Sigita Marija Baltakienė
Vaikai Eglė Baltakytė-Kvintienė,
Saulius Baltakis
Veikla poetas, literatūros kritikas, redaktorius, vertėjas
Partija 1957 m. SSKP
Alma mater 1954 m. Vilniaus universitetas

Algimantas Baltakis (g. 1930 m. vasario 15 d. Leliūnuose, Utenos apskritis) – Lietuvos poetas, literatūros kritikas, redaktorius, vertėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė daugiavaikėje, septynių vaikų šeimoje. Tėvas vargoninkas, šaulių vadas, mama dirbo maisto fabrike. Vaikystę praleido Leliūnuose, 19331937 m. Strazdiškyje (Anykščių raj.). 1937 m. su tėvais persikėlė gyventi į Kauną. Karui baigiantis šeima atsidūrė Kelmės dvare.[1][2]

1949 m. aukso medaliu baigė Kauno 4-ąją gimnaziją. 1949–1954 m. Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1953–1954 m. vadovavo Vilniaus jaunųjų rašytojų sekcijai, redagavo almanachą „Jaunieji“.

19521956 m. žurnalo „Tarybinė moteris“ literatūrinis darbuotojas, skyriaus vedėjas, atsakingasis sekretorius. 1956–1990 m. (su dvejų metų pertrauka) žurnalo „Pergalė“ redakcijoje: 1956–1957 m. Kritikos skyriaus vedėjas, 1957–1959 m. Prozos ir poezijos skyriaus vedėjas, 1959–1964 m. atsakingasis sekretorius, 1964–1976 m. vyriausiasis redaktorius, 19781985 m. vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, 1985–1990 m. vėl vyriausiasis redaktorius. Nuo 1990 m. žurnalo „Metai“ redakcinės kolegijos narys.[3][4]

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kūrinius pradėjo spausdinti 1952 m. Ankstyvieji eilėraščiai lyriniai, grindžiami liaudies dainos, romanso stilizacija; juose žymus ideologizavimas. Vėlesnėje kūryboje vyrauja buitinio tipo eilėraščiai, šnekamosios kalbos intonacijos. Rinkinyje „Strazdiškio elegijos“ poetizuojama tėviškės kaimo aplinka, žmonės, pirmieji vaiko įspūdžiai. Rinkinyje „Vienuolynas“ vyrauja nepriklausomybės atkūrimo laikotarpio refleksijos. Daug jo eilėraščių tapo dainomis.

Išleido literatūros kritikos knygų. Išvertė Aleksandro Bloko, Roberto Roždestvenskio, Jevgenijaus Jevtušenkos, Ojaro Vaciečio ir kt. poezijos. Jo eilėraščių rinkinių išleista latvių ir rusų kalbomis.[5]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietučiui dulkiant: eilėraščiai. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1955. – 131 p.
  • Velnio tiltas: eilėraščiai. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1957. – 226 p.
  • Keturios stygos: eilėraščiai. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1959. – 159 p.
  • Velnio tiltas: eilėraščiai. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1961. – 309 p.
  • Mažosios poemos: eilėraščiai. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1963. – 91 p.
  • Požeminės upės: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1967. – 283 p.
  • Keliaujantis kalnas: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1967. – 124 p.
  • Akimirkos: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1970. – 150 p.
  • Stebuklinga žolė: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1971. – 422 p.
  • Vabaliukų balius: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1972. – 31 p.
  • Duona ir debesys: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1973. – 151 p.
  • Poetų cechas: pastabos apie šiuolaikinę lietuvių poeziją. – Vilnius: Vaga, 1975. – 489 p.
  • Dedikacijos: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1975. – 210 p.
  • Priemiesčio berniokas: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1976. – 187 p.
  • Upės ir tiltai: lyrikos rinktinė. – Vilnius: Vaga, 1976. – 614 p.
  • Strazdiškio elegijos: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1979. – 140 p.
  • Maratonas: lyrikos rinktinė, 1965–1979. – Vilnius: Vaga, 1980. – 399 p.
  • Rinktiniai raštai: eilėraščiai, poemos, 1947–1965. – 1 t. – Vilnius: Vaga, 1983. – 407 p.
  • Rinktiniai raštai: eilėraščiai, poemos, 1966–1982. – 2 t. – Vilnius: Vaga, 1983. – 357 p.
  • Mudviejų vakaras: meilės lyrika. – Vilnius: Vaga, 1986. – 190 p.
  • Brolių valanda: vertimų rinktinė. – Vilnius: Vaga, 1986. – 397 p.
  • Nepaklusnus šunytis: pastabos apie šiuolaikinius eilėraščius. – Vilnius: Vaga, 1989. – 278 p.
  • Kas kur gyvena: poemėlė vaikams. – Vilnius: Vyturys, 1989. – 31 p.
  • Atodūsis: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1993. – 157 p.
  • Apvirtę Grįžulo Ratai: eilėraščiai. – Kaunas: Spindulys, 1994. – 254 p.
  • Vienuolynas: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1998. – 142 p. – ISBN 9986-39-045-1
  • Mes iš Leliūnų parapijos. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2002. – ISBN 9986-39-228-4
  • Žvirblių žiemavietė: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005. – 151 p.: iliustr. – ISBN 9986-39-367-1
  • Pusryčiai dviese: meilės lyrika. – Vilnius: Vaga, 2005. – 197 p.: iliustr. – ISBN 5-415-01785-2
  • Poezija / Mokinio skaitiniai. – Vilnius: Žaltvykslė, 2006. – 146 p. – ISBN 9986-06-189-X
  • Algimantas Baltakis: penkiasdešimt eilėraščių. – Kaunas: Naujasis lankas: Kauno meno kūrėjų asociacija, 2007. – 71 p. – Poezijos pavasario laureatų bibliotekėlė, kn. 1. – ISBN 978-9955-03-429-2
  • Gimiau pačiu laiku: iš dienoraščių, 1960–1997. – Vilnius: Tyto alba, 2008. – 411 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-16-605-4
  • Antakalnio vigilijos: lyrikos rinktinė, 1980–2010. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010. – 215 p. – ISBN 978-9986-39-626-0

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=2
  2. A. Baltakis: nepasiduoti pigiam pesimizmui // Lietuvos žinios, 2007-09-01
  3. Vytautas KubiliusAlgimantas Baltakis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 179 psl.
  4. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 51 psl.
  5. Algimantas Baltakis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. - 520 psl.
  6. Algimanto Baltakio biografija
  7. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=250538

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikicitatos