Afrikinis savaninis dramblys

Loxodonta africana
Afrikinis savaninis dramblys (Loxodonta africana)
Apsaugos būklė
Pažeidžiami (IUCN 3.1),
Mokslinė klasifikacija
Klasė: Žinduoliai ( Mammalia) Būrys: Straubliniai ( Proboscidea) Šeima: Drambliniai ( Elephantidae) Pošeimis: Drambliai ( Elephantinae) Gentis: Afrikiniai drambliai ( Loxodonta) Rūšis: Afrikinis savaninis dramblys ( Loxodonta africana)
Binomas
Loxodonta africana Blumenbach, 1797
Afrikinio savaninio dramblio natūralus paplitimas Afrikos žemyne, parodytas kartu su afrikinio miškinio dramblio paplitimu

Afrikinis savaninis dramblys (Loxodonta africana) – straublinių (Proboscidea) būrio, dramblinių (Elephantidae) šeimos, afrikinių dramblių (Loxodonta) genties labai stambi žinduolių rūšis, paplitusi Afrikos savanose. Tai stambiausias dabartinis sausumos žinduolis. Jis užauga iki 4 m aukščio ir sveria iki 7,5 t. Turi didžiules ausis ir durklus, kurie patinams užauga iki 3,5 m. Anksčiau afrikinis miškinis dramblys buvo laikomas afrikinio savaninio dramblio porūšiu, tačiau išskyrus miškinį į atskirą rūšį, susiformavo šiuolaikinis pavadinimas afrikinis savaninis dramblys. Nuo azijinio dramblio skiriasi šiais požymiais: straublio gale yra dvi priešpriešiais esančios į pirštą panašios išaugos, ausys didesnės, nugara įlenkta; abi lytys turi galingus į viršų užlenktus durklus (populiariai vadinamus dramblio iltimis).

Išvaizda

Afrikinių savaninių dramblių užregistruoto stambiausio patino, vidutinio dydžio patino, vidutinio dydžio patelės, jauniklių – patinėlio ir patelės palyginimas su vyriškos ir moteriškos lyties žmogumi

Afrikinių savaninių dramblių kaimenė Tanzanijos Serengečio nacionaliniame parke

Afrikinio savaninio dramblio kūnas masyvus, jo didžiulė galva trumpu kaklu, galūnės storos, ausys milžiniškos, viršutiniai kandžiai virtę iltimis, turi ilgą raumeningą straublį. Pasak „Gineso rekordų knygos“ tai stambiausias sausumos gyvūnas. Didžiausias individas užfiksuotas rekordų knygoje buvo nušautas 1974 m. lapkričio 7 d. Angoloje, jis svėrė 12,24 tonas.

Vidutiniškai kūno ilgis siekia 6-7,5 m, aukštis ties ketera 2,4-3,5 m. Vidutinis patinų kūno svoris apie 5 t, patelių apie 2,8 t. Patinų durklai užauga iki 3,5 m. Patelių jos trumpesnės.

Durklai ir dantų sistema

Dramblių lytinis dimorfizmas pasireiškia ne tik kūno svorio skirtumu, bet ir durklų dydžiu – patinų jie kur kas didesni: siekia 2,4-2,5 metro ilgio ir sveria iki 60 kg. Stambiausia žinoma iltis siekė 4,1 m ir svėrė 148 kg, tačiau sunkiausi durklai buvo pas dramblį, nušautą 1898 m. prie Kilimandžaro – kiekvienas durklas svėrė po 225 kg. Jie be šaknų, nuolat auga ir beveik neturi emalio. Tai pakitusi antroji pastoviųjų kandžių pora. Ji išauga vietoje anksti iškrintančių pieninių kandžių. Iltinių dantų straubliniai išvis neturi. Skruostiniai dantys pritaikyti pertrinti augalinį maistą. Kiekvienoje burnos pusėje jų yra po 6 viršutinius ir 6 apatinius. Kiekvienas sekantis skruostinis dantis vis stambesnis ir sudėtingesnis, sudarytas iš aukštų emaliu padengtų dentino plokštelių, kurių tarpai užpildyti cementu. Paleontologai nustatė, kad pirmieji 3 skruostiniai dantys (prieškrūminiai) priklauso pieninių generacijai ir tik 3 paskutiniai yra tikri krūminiai. Krūminiai dantys labai stambūs, sveria iki 3,7 kg, yra 30 cm ilgio ir 10 cm pločio. Skruostiniai dantys paprastai niekad neišauga kartu – susidėvėjus priekiniam, jį išstumia prasikalantis ir kartu slenkantis į priekį sekantis dantis. Paskutinis krūminis dantis prasikala tik po 30 metų, o sudilęs iškrenta drambliui sulaukus daugmaž 65 metų. Apytiksliai tiek jie ir gyvena. Viso turi 26 dantis. Skirtingi drambliai dažniau naudoja dešinį arba kairį durklą. Nustatyti, kuris dažniau naudojamas galima pagal durklo susidėvėjimą

Straublys

Straublys susiformavo susiliejus nosiai su viršutine lūpa. Afrikinio dramblio jis baigiasi dviem ataugomis – dorsaline ir ventraline. Vidutiniškai jis būna apie 1,5 m ilgio ir sveria 135 kg. Dėka sudėtingos raumenų ir sausgyslių sistemos jis labai judrus ir stiprus. Straubliu drambliai laužo šakas, apčiuopia ir pakelia daiktus, paduoda į burną maistą, siurbia ir šlakstosi vandeniu, užuodžia kvapus. Gali pakelti 250–275 kg svorio objektus, straublyje gali išlaikyti iki 7,5 litrų vandens.

Kitos ypatybės

Milžiniškos ausys, siekiančios iki 1,2-1,5 m, tai evoliucinis prisitaikymas prie karšto klimato. Dėka didelio ploto ir išvystyto kraujagyslių tinklo, jos padeda pašalinti šilumos perteklių. Taip pat atlieka ir vėduoklių funkciją. Venų piešinys ant ausų yra individualus kiekvienam drambliui, kurio dėka galimą juos skirti vieną nuo kito.

Oda stora (2-4 cm), beveik be plaukų, išraižyta raukšlių, tamsiai pilka. Jauni drambliai turi tamsius plaukus, kurie metams bėgant iškrenta, tik ant uodegos galiuko lieka ilgas juodas šepetėlis. Nesant savo svorio, dramblių oda jautri įvairiems pažeidimas ir vabzdžių įkandimams ir reikalauja nuolatinės priežiūros. Tam, kad apsaugoti ją nuo saulės ir vabzdžių drambliai dažnai priiminėja dulkių ir purvo vonias, maudosi vandens telkiniuose.

Uodegos ilgis – 1-1,3 m, ją sudaro 26 uodeginiai slanksteliai (mažiau, nei pas Azijinį dramblį). Užpakalinės galūnės turi po 5 kanopas, o priekinėse galūnėse jų skaičius variuoja nuo 4 iki 5. Padus dengia stangrus jungiamasis audinys, todėl geba tyliai vaikščioti.

Paplitimas

Istorinis afrikinio dramblio arealas apima visą Afriką piečiau Sacharos. Senovėje buvo paplitęs ir Šiaurės Afrikoje, tačiau išmirė dar VI a. (tai galėjo būti ir atskira rūšis Loxodonta pharaonensis). Šiuo metu, anksčiau ištisinis arealas, dabar labai fragmentuotas, ypač Rytų Afrikoje. Dramblių paplitimo plotas sumažėjo nuo 30 mln. km² iki 5,3 mln. km² (2003). Afrikinis dramblys visiškai išnyko Burundyje, Gambijoje ir Mauritanijoje (IUCN 2004). Šiuolaikinio arealo šiaurinė riba eina pagal 16,4⁰ šiaurės platumos lygiagretę; izoliuota populiacija yra išlikusi šiauriau, Malyje. Nepaisant to, kad drambliai vis dar išplitę nemažoje teritorijoje, jie daugiausia susitelkę nacionaliniuose parkuose.

Gyvenimo būdas

Afrikinio savaninio dramblio krūminis dantis

Afrikinis dramblys yra tipinis savanų gyventojas, tačiau jis nesunkiai prisitaiko ir prie kitų sąlygų, todėl gali gyventi į pietus nuo Sacharos išsidėsčiusiuose rajonuose. Vienintelė sąlyga – gyvenamojoje vietoje turi būti geriamojo vandens šaltinių ir galimybė maudytis. Sausros metu drambliai išdžiuvusių upių vagose iltimis rausia duobes, į kurias susikaupia vanduo. Tokiomis girdyklomis naudojasi ne tik drambliai, bet ir kiti gyvūnai.

Dramblys bėgioja greičiau už žmogų, jis gali judėti 8-9 km per valandą greičiu ir tokį tempą išlaikyti be poilsio daugybę valandų. Dramblių kaimenė, ieškanti naujų ganyklų, per dieną gali įveikti apie 80 km.

Mityba

Dramblys per dieną suėda apie 200 kg augalų ir išgeria iki 130 l vandens.