Afrikinis nykštukinis baublys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
IIxobrychus sturmii
Afrikinis nykštukinis baublys ( Ixobrychus strumii )
Afrikinis nykštukinis baublys (Ixobrychus sturmii )
Chobe nacionaliniame parke (Botsvana)
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Paukščiai
( Aves)
Būrys: Gandriniai paukščiai
( Ciconiiformes)
Šeima: Garniniai
( Ardeidae)
Gentis: Mažieji baubliai
( Ixobrychus)
Rūšis: Afrikinis nykštukinis baublys
( Ixobrychus sturmii)
Binomas
Ixobrychus sturmii
Wagler, 1827
Afrikinio nykštukinio baublio paplitimas
Geltona: veisiasi, žalia: laikosi

Afrikinis nykštukinis baublys arba nykštukinis baublys[2] (Ixobrychus sturmii) – garninių (Ardeidae) šeimos paukštis.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Smulkus garninis paukštis. Kūno ilgis 30 cm, kūno masė – 140 g.

Suaugusio patino galva ir kaklas yra tamsiai pilkai melsvi. Antsnapis tamsiai žalias, o posnapis geltonas. Oda tarp snapo ir akių geltonai žalia. Rainelė raudonai ruda. Nugara, sparnai, uodega tamsiai pilkai melsvi. Gerklė ir viršutinė krūtinės dalis yra tamsiai gelsvos. Per gerklę ir krūtinę eina juodos juostos. Kojos iš priekio žaliai geltonos, o iš nugaros – geltonos. Pėdų viršus žaliai geltonas, o padai – geltoni.

Patelė šviesesnė, pilvas rusvas, o rainelė geltona.

Jauniklių kūno viršus tamsiai gelsvas, o apačia rusva. Kaklo priekyje siauri, tamsūs dryžiai. Snapas geltonai žalias. Rainelė oranžiškai raudona. Kojos ir pėdos geltonos.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paplitęs Užsachario Afrikoje: Angoloje, Benine, Burkina Fase, Burundyje, Kamerūne, Centrinės Afrikos Respublikoje, Čade, Kongo Respublikoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Dramblio Kaulo Krante, Pusiaujo Gvinėjoje, Etiopijoje, Gabone, Gambijoje, Ganoje, Gvinėjoje, Kenijoje, Liberijoje, Malavyje, Malyje, Mauritanijoje, Mozambike, Namibijoje, Nigerijoje, Ruandoje, Senegale, Siera Leonėje, Somalyje, Pietų Afrikos Respublika, Pietų Sudane, Svazilande, Tanzanijoje, Toge, Zambijoje, Zimbabvėje.

Arčiausiai Europos retkarčiais aptinkamas Kanarų salose. Čia buvo patvirtinti keli stebėjimo atvejai.[3]

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Biotopas – užliejamos upių pakrantės, užžėlę upeliai, brūzgynai, švendrais ar papirusais apaugusios balos, salos ežeruose. Migracijos susijusios su vandens lygio pokyčiais.

Minta žiogais, varlėmis, vandeniniais vabzdžiais, smulkia žuvimis, krabais, vorais ir sraigėmis. Grobio ieško pavieniai arba poromis. Medžioja naktį arba apsiniaukusią dieną.

Lizdus krauna pavienės poros atskirai arba negausiose kolonijose. Lizdavietės užliejamose teritorijose, apaugusiose tankia augmenija. Lizdas medžiuose ar krūmuose, 0,5 – 4 m virš vandens. Lizdą krauna iš šakų, iškloja šiurkščia žole. Lizdas 30 cm skersmens ir 7 cm gylio. Dėtyje 2 – 5 melsvi kiaušiniai. Inkubacija trunka 18 dienų. Jauniklius maitina atrytu skrandžio turiniu, vakarais. Jaunikliai greitai vystosi. Išgąsdinti 7 dienų jaunikliai palieka lizdą, praėjus pavojui – grįžta.[4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos raudonasis sąrašas -Ixobrychus sturmii“. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija. anglų k.
  2. „Ixobrychus sturmii“. Avibase. anglų k.
  3. Collins bird guide: the most complete guide to the birds of Britain and Europe, 2nd edition. Lars Svensson. - London: Harper Collins Publishers, 2011.
  4. „Ixobrychus sturmii“. Herons Conservation. anglų k. Suarchyvuotas originalas 2017-10-23. Nuoroda tikrinta 2017-10-22.