Adutiškio Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia

Adutiškio Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia
	Bažnyčia 2009 m.
Arkivyskupija	Vilniaus
Dekanatas	Švenčionių
Savivaldybė	Švenčionių rajono savivaldybė
Gyvenvietė	Adutiškis
Adresas	Postavų g. 3
Statybinė medžiaga	plytų mūras
Pastatyta	1913 m.
Klebonas	Antanas Domeikis (2025)

Kitos reikšmės – Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.

55°09′21″š. pl. 26°35′23″r. ilg. / 55.1558°š. pl. 26.5897°r. ilg. / 55.1558; 26.5897

Adutiškio Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia – bažnyčia, stovinti Adutiškio miestelyje, dešiniajame Kamojos krante, Lietuvos–Baltarusijos pasienyje. Istoristinė. Pamaldos laikomos lietuvių ir lenkų kalbomis.

Istorija

Kanauninkas, vėliau Žemaičių vyskupas Stanislovas Kiška Adutiškio valdas 1608 m. paskyrė Vilniaus kapitulai (1842 m. suvalstybintos), bažnyčiai dovanojo Jankiškės palivarką. XVII a. įkurta parapija. 1810 m. sena medinė bažnyčia nugriauta, prelatas Jonas Civinskas 1818–1826 m. pastatė naują mūrinę bažnyčią. 1832 m. jai dar priklausė Gruodžių, Sakūnų ir Viršilų kaimai. Literatas Aleksandras Burba (1854–1898) 1889 m. buvo Adutiškio vikaras. 1900 m. patvirtintas mūrinės bažnyčios padidinimo projektas. Paaiškėjus, kad jos pamatai netvirti, 1903 m. suprojektuota nauja bažnyčia.^[1]

1904–1913 m. pastatyta dabartinė mūrinė, jos statyba rūpinosi 1901–1935 m. Adutiškyje klebonavęs Benediktas Krištaponis (1870–1940; palaidotas šventoriuje). Už lietuvišką veiklą jis Lenkijos valdžios 1927 m. uždarytas į Lukiškių kalėjimą, 1935 m. baustas ir iškeltas iš Adutiškio. Tuo metu (iki 1932 m.) vargonininkavęs Leonas Bielinis (1882–1941) po Pirmojo pasaulinio karo įsteigė lietuvišką mokyklą, subūrė chorą, 1925 m. suorganizavo dūdų orkestrą. 1935–1937 m. klebonavęs Juozas Vaičiūnas (1894–1962) apdengė, suremontavo bažnyčią, įrengė naujus vargonus. Vikaras Kazimieras Banevičius (1905–1942; Adutiškyje nuo 1934 m.) hitlerininkų sušaudytas.^[1]

1946–1955 m. klebonavęs dekanas Julijonas Steponavičius (1911–1991; vėliau Vilniaus arkivyskupas) 1954 m. suremontavo bažnyčios vidų. 1968–1981 m. klebonavęs Bronius Laurinavičius (1913–1981; palaidotas Adutiškyje) pavyzdingai tvarkė parapijos reikalus. Jis suremontavo bažnyčią, papuošė freskomis, įvedė šildymą, įrengė vitražus. Žuvo Vilniuje (manoma, kad nužudytas).^[1]

Šventovės vaizdai Pirmojo pasaulinio karo metais

Architektūra

Bažnyčia istoristinė, stačiakampio plano, bazilikinė, dvibokštė. Vidus 3 navų (vidurinė dvigubai aukštesnė už šonines), atskirtų pilioriais. Šventoriaus tvora akmenų mūro.^[1]

Šaltiniai

↑ ^1,0 ^1,1 ^1,2 ^1,3 Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. „Lietuvos katalikų bažnyčios“ (žinynas). – Vilnius, „Pradai“, 1993. ISBN 9986-405-05-X // psl. 549–550

Nuorodos

Vyskupijos informacija
Parapijos istorija Archyvuota kopija 2008-03-28 iš Wayback Machine projekto.

[mis-1] 1,0 ^1,1 ^1,2 ^1,3 Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. „Lietuvos katalikų bažnyčios“ (žinynas). – Vilnius, „Pradai“, 1993. ISBN 9986-405-05-X // psl. 549–550

[1]