Adomas Bartuševičius-Narsuolis
| Adomas Bartuševičius (Narsuolis) | |
|---|---|
| |
| Adomas Bartuševičius-Narsuolis | |
| Gimė | 1927 m. Panemunio dvare, Nemajūnai, Alytaus apskritis |
| Mirė | 1951 m. sausio 16 d. (~24 metai) Vėžionys, Jiezno valsčius |
| Tėvas | Adomas Dominykas Bartuševičius (1891-1945). |
| Motina | Magdalena Marčiukaitytė Bartuševičienė |
| Veikla | laisvės kovotojas |
Adomas Bartuševičius (lenk. Adam Bartusewicz; 1927 m. – 1951 m. sausio 16 d.) – Lietuvos laisvės kovotojas, partizaninės kovos prieš Sovietų Sąjungos valdžią Lietuvoje dalyvis 1944–1953 m., Dainavos apygardos Dzūkų brigados Margio grupės būrio vadas. Slapyvardis – „Narsuolis“.[1]
Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Adomas Bartuševičius (pavardė gali būti verčiama kaip Bartusevičius arba Bartoševičius) gimė 1927 m. Panemunio dvare, Adomo Dominyko ir Magdalenos Bartuševičių šeimoje. Adomo senelis buvo 1863 m. sukilimo dalyvis, daktaras Vaclovas Bartuševičius, pastatęs Birštono gydyklas ir padovanojęs 9 ha žemės sanatorijos statybai. Jo prosenelis Adomas Bartuševičius, Birštono kurorto įkūrėjas, 1831 m. sukilimo ir 1863 m. sukilimo dalyvis, kurio tėvas Vincas Bartuševičius 1794 m. sukilimo dalyvis.[1]
1941 m. okupantų sovietinė valdžia Bartuševičių šeimą išbuožino. 1945 m. suimtas Adomo tėvas Adomas Dominykas Bartuševičius dvi savaites buvo tardomas Alytuje, o grįžęs po tardymų netrukus mirė.[1] Adomo Bartuševičiaus-Narsuolio seserys Zita Bartuševičiūtė ir Ona Bartuševičiūtė-Žukauskienė pokaryje buvo ištremtos į Sibirą.[1]
Kovoje už Lietuvos laisvę[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1948 m., būdamas 21 metų amžiaus, Adomas Bartuševičius įstojo į partizanų gretas. Buvo Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Margio grupės būrio vadas.[2][1] Pasižymėjo ištverme, drąsa, narsa, todėl jam davė „Narsuolio“ slapyvardį.[3][1]
Dalyvavo įvairiuose mūšiuose, susišaudymuose. Vienų įnirtingų kautynių metu buvo sunkiai sužeistas, todėl ilgai gulėjo ir gydėsi Punios šile, bunkeryje.[3] Žuvo 1951 m. sausio 16 d. Vėžionių k., apsuptyje, išduotas. Kartu su juo žuvo Vytautas Gervickas-Drugelis iš Plasapnykų kaimo. Abiejų kūnai buvo atvežti į Jiezną ir niekinami stribyno kieme. Užkastas į bendrą kapą.[3][1]
Atminimo išsaugojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1990 m. lapkričio mėn. Jiezne buvo pastatytas ir pašventintas paminklas Laisvės kovų dalyviams savanoriams. Tarp paminėtų žuvusiųjų yra Adomo Bartusevičiaus-Narsuolio (1927–1951) pavardė.[4]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 Vytautas Kuzmickas. 1863-ieji Verknės ir Nemuno krašte: kovos, viltys ir netektys (I-XIII). [1], [2], [3], [4], [5], [6], [7], [8], [9], [10], [11], [12], [13]
- ↑ Partizanas Adomas Bartoševičius - Narsuolis kovoje už Lietuvos laisvę 1948–1951 m. (III), 2015 m.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 Bronislava Vinckienė. Amžinieji ąžuolai. Dokumentinė apybraiža apie Jiezno partizanus., Vilnius, 2007; ISBN 978-9955-726-77-7
- ↑ Vilija Jakučiūnaitė. Adomas Bartuševičius – Narsuolis. Rezistencijos enciklopedijos puslapius verčiant.