Adomas Bartuševičius-Narsuolis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Adomas Bartuševičius (Narsuolis)
Gimė 1927 m.
Panemunio dvare, Nemajūnai, Alytaus apskritis
Mirė 1951 m. sausio 16 d. (~24 metai)
Vėžionys, Jiezno valsčius
Tėvas Adomas Dominykas Bartuševičius (1891-1945)
Motina Magdalena Marčiukaitytė Bartuševičienė
Veikla laisvės kovotojas

Adomas Bartuševičius (lenk. Adam Bartusewicz; 1927 m. – 1951 m. sausio 16 d.) – Lietuvos laisvės kovotojas, partizaninės kovos prieš Sovietų Sąjungos valdžią Lietuvoje dalyvis 19441953 m., Dainavos apygardos Dzūkų brigados Margio grupės būrio vadas. Slapyvardis – „Narsuolis“.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

herbas Zadora Bajorai Bartuševičiai naudojo herbą Zadora.

Adomas Bartuševičius (pavardė gali būti verčiama kaip Bartusevičius arba Bartoševičius) gimė 1927 m. Panemunio dvare, Adomo Dominyko ir Magdalenos Bartuševičių šeimoje. Adomo senelis buvo 1863 m. sukilimo dalyvis, pulkininkas, daktaras Vaclovas Bartuševičius, pastatęs pirmąsias Birštono gydyklas ir padovanojęs 9 ha žemės sanatorijos statybai. Jo prosenelis Adomas Bartuševičius, Birštono kurorto įkūrėjas, 1831 m. sukilimo ir 1863 m. sukilimo dalyvis, o jo tėvas Vincas Bartuševičius 1794 m. sukilimo dalyvis.

1941 m. okupantų sovietinė valdžia Bartuševičių šeimą išbuožino. 1945 m. suimtas Adomo tėvas Adomas Dominykas Bartuševičius dvi savaites buvo tardomas Alytuje, o grįžęs po tardymų netrukus mirė.

Adomo Bartuševičiaus-Narsuolio seserys Zita ir Ona Bartuševičiūtės pokaryje buvo ištremtos į Sibirą.

Kovoje už Lietuvos laisvę[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1948 m., būdamas 21 metų amžiaus, Adomas Bartuševičius įstojo į partizanų gretas. Buvo Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Margio grupės būrio vadas.[1]

Pasižymėjo ištverme, drąsa, narsa, todėl jam davė „Narsuolio“ slapyvardį.[2]

Dalyvavo įvairiuose mūšiuose, susišaudymuose. Vienų įnirtingų kautynių metu buvo sunkiai sužeistas, todėl ilgai gulėjo ir gydėsi Punios šile, bunkeryje.[2]

Žuvo 1951 m. sausio 16 d. Vėžionių k., apsuptyje, išduotas. Kartu su juo žuvo Vytautas Gervickas-Drugelis iš Plasapnykų kaimo. Abiejų kūnai buvo atvežti į Jiezną ir niekinami stribyno kieme. Užkastas į bendrą kapą.[2]

Atminimo išsaugojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1990 m. lapkričio mėn. Jiezne buvo pastatytas ir pašventintas paminklas Laisvės kovų dalyviams savanoriams. Tarp paminėtų žuvusiųjų yra Adomo Bartusevičiaus-Narsuolio (1927–1951 m.) pavardė.[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]