Zadora
| Zadora | |
 | |
| Informacija | |
|---|---|
| Herbas nuo | 1292, išlikęs dokumentuose nuo 1399 |
| Herbo skydas | Mėlyname lauke sidabrinė nutraukta liūto, alsuojančio raudona ugnimi, galva. |
| Devizas | Flammans pro recto- liepsnojantis tiesai |
| Naudojamas | Daugėlos, Kęsgailos, Lanskoronskiai... (163 giminės Lietuvoje ir Lenkijoje) |
Zadora arba Budziszyn, Flamen, Flamma, Płomień, Płomieńczyk – Lietuvos ir Lenkijos bajorų herbas.
Aprašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mėlyname lauke sidabrinė nutraukta liūto, alsuojančio raudona ugnimi, galva. Virš skydo grotelinis šalmas su riterio karūna. Šalmaskraistė mėlyna su baltu pamušalu. Šalmo papuošalas – tokia pati liūto galva kaip skyde.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Herbas žinomas nuo 1292 m., kai jį karalius suteikė Pšedborui iš Bžezės. Pirmąjį žinomą antspaudą su šiuo herbu 1399 m. uždėjo jo vaikaitis, Karūnos didysis maršalka Zbigniew iš Bžezės. Jo tiesioginiai palikuonys Lietuvoje- Lanskoronskiai. Herbui priklauso daugybė bajorų giminių Lenkijoje ir Lietuvoje. 1413 m. pagal Horodlės susitarimą šį herbą gavo ir Trakų vaivada Jaunius Valimantaitis. Iš jo herbą paveldėjo Kęsgailos.
Herbo bajorai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Alantai, Andriuškevičiai, Bakevičiai, Balcerovskai, Balickiai, Bartošai (Bartosz, Bartoszewicz, Bartoszewski, Bratasz), Benkai (Bąk), Borchovskiai (Borchowski, Borski, Brochowski, Brohomir), Chrestovskiai, Ciecharževskiai, Cieselskiai, Ciminskiai, Ciževskiai, Dobčinskiai, Dolholevskiai, Daugėlos (Dowgiałło, Dowgiało), Gorlickiai, Hauntalai, Havnulevičiai, Havrykovičiai [1], Jaškovskiai, Kantautai, Karvaičiai (Karwacjan, Karwaczian), Kazirod, Kšečovskiai (Krzeczowski, Krzetowski, Krzętowski), Lanskoronskiai (Lanckoronski), Langertai, Lachnickiai, Lencai (Lenc, Lenczewski, Lenczowski, Leniec), Liubomelskiai, Lačkovskiai (Łączkowic, Łączkowski), Maršalkevičiai, Narbutai (Narbut, Narbutt), Nivickiai, Pačkovskiai, Paskuckiai (Paskucki, Paskudzki, Paszkowicz, Paszkowski, Paszkudzki), Pigacai, Pluksniai (Płuksnia, Płuksnio), Prondzinskiai, Pšeclavskiai, Rosperskiai (Rosperski, Rozperski, Rospierski), Rošeckiai (Roszecki, Roszocki), Rusakovskiai (Rusakowski, Rusocki, Russakowski, Russocki), Rvockiai, Samotai, Siekeržinskiai, Skvarzinskiai, Stoltonai, Strykai (Stryk, Strykowski, Strzyszka, Strzyżewski), Špakauskai, Šuldžinskiai, Šveiceriai, Valteriai, Vlodzislavskiai (Włodzisławski, Wodzisławski), Vojenskiai, Vžeščiai, Zadorskiai (Zadora, Zadroski), Zavišos, Ziminskiai, Zuzelskiai, Žaganai, Žycienskiai (Życieński, Życiński, Żyniecki).
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Dźmitry Matviejčyk (2016). Herboŭnik biełaruskaj šlachty (baltarusių). 4. Miensk: Беларусь. p. 292-296. ISBN 978-985-01-1175-3. (lenkiškai)
Žymesni atstovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Przecław Lanckoroński, kunigaikštis, kazokų etmonas.
- Stanisław Lanckoroński, Karūnos didysis etmonas.