Adam Ludwig Lewenhaupt
| Adamas Liudvigas Levenhauptas Adam Ludwig Lewenhaupt | |
|---|---|
| |
| Adamas Liudvigas Levenhauptas, XVIII a. pr. | |
| Gimė | 1659 m. balandžio 15 d. Kopenhagos apylinkės, Danija |
| Mirė | 1719 m. vasario 12 d. (59 metai) Maskva, Rusijos imperija |
| Palaidotas (-a) | Ridarholmo bažnyčia, Stokholmas |
| Tėvas | Ludvig Wierich Lewenhaupt, |
| Motina | Charlotta Susanna Maria von Hohenlohe-Neuenstein und Gleichen |
| Sutuoktinis (-ė) | Brita Dorothea Lewenhaupt |
| Ėjo pareigas | Švedijos kariuomenės generolas, Šventosios Romos imperijos kariuomenės karininkas |
Adamas Liudvigas Levenhauptas (šved. Adam Ludwig Lewenhaupt, 1659 m. balandžio 15 d. – 1719 m. vasario 12 d.) – Švedijos generolas, ypač pasižymėjęs Didžiajame Šiaurės kare, Kuršo gubernatorius (1703–1705 m.), Livonijos gubernatorius (1706–1709 m.), Bavarijos ir Šventosios Romos imperijos armijų karininkas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Adamas Liudvigas Levenhauptas gimė 1659 m. balandžio 15 d. Kopenhagos apsiausties metu įkurtoje Švedijos įtvirtintoje karinėje stovykloje švedų karininko, Raseborgo ir Falkensteino grafo Liudvigo Vyricho Levenhaupto (Ludvig Wierich Lewenhaupt) ir Švedijos karaliaus trečios eilės pusseserės Šarlotės fon Hohenlohės (Charlotta Susanna Maria von Hohenlohe-Neuenstein und Gleichen) šeimoje. Studijavo Lundo, Rostoko, Vitenbergo ir Upsalos universitetuose. Baigęs mokslus iš pradžių siekė diplomato karjeros, tačiau greitai nusivylė šia profesija. Pasitraukęs iš diplomatinės tarnybos įstojo į kariuomenę, tarnavo Šventosios Romos Imperijos kariuomenėje kovose prieš turkus, vėliau – Vilhelmo III vadovaujamoje Nyderlandų kariuomenėje. Į Švediją grįžo 1697 m. Prasidėjus Didžiajam Šiaurės karui, A. L. Levenhauptas buvo paskirtas vadovauti naujai sukurtam pėstininkų karolinerių (karoliner) pulkui.
A. L. Levenhauptas buvo vienas iš nedaugelio karo vadų, sėkmingai kovojusių prieš Rusijos caro Petro I pajėgas Baltijos jūros regione tuo metu, kai Švedijos karalius Karolis XII vykdė kampaniją Abiejų Tautų Respublikoje ir Saksonijoje prieš ATR valdovo Augusto II pajėgas. 1704 m. rugpjūčio 5 d. jo vadovaujamos pajėgos laimėjo Jėkabpilio mūšį prieš Mykolo Servacijaus Višnioveckio ir Bogdano Korsako vadovaujamas jungtines ATR ir Rusijos pajėgas.1705 m. Levenhaupto vadovaujamos pajėgos laimėjo Gemauerthofo (Mūrmuižos) mūšį, po ko jis buvo paskirtas Rygos gubernatoriumi.
1708 m. birželio mėn. gavęs įsakymą su 12 tūkst. karių ir maisto atsargomis trims mėnesiams jis išvyko į rytus prisijungti prie pagrindinių Karolio invazijos pajėgų Rusijoje. Šio žygio metu dėl ryšio su pagrindinėmis pajėgomis nebuvimo jo vadovaujamos pajėgos klaidžiojo, keletui mėnesių buvo apsistojusios Mogiliave, pralaimėjo Lesnajos mūšį (1708 m.), kuriame neteko visų vežtų atsargų. Susijungti su pagrindinėmis švedų pajėgomis pavyko tik tų pačių metų spalio mėn.
Levenhauptas vadovavo švedų pėstininkų daliniams pragaištingame Poltavos mūšyje (1709 m.) po kurio pasidavė prie Perevoločnos. Paimtas į nelaisvę kalėjo Maskvoje iki mirties 1719 m. vasario 12 d.[1]
Karolis XII mėgo A. L. Levenhauptą, tačiau po nesėkmingos kampanijos ir kapituliacijos prie Perevoločnos karalius įsiuto ir niekada jam neatleido. Karolis XII nieko nepadarė, kad išvaduoti Levenhauptą iš rusų nelaisvės, panašiai kaip ir Magnuso Stenbocko atveju po kapituliacijos Teningene (Töningen). 1722 m. jo palaikai buvo pervežti į į Stokholmą ir palaidoti Levenhauptų kriptoje Ridarholmo bažnyčioje.
Palikimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1757 m. Stokholme buvo paskelbti A. L. Levenhaupto memuarai, kuriuos redagavo jo žentas.[2] Gripsholmo pilies valstybės portretų kolekcijoje eksponuojamas Davido fon Krafto (von Krafft) tapytas A. L. Levenhaupto portretas su šarvais.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Gilman, D. C.; Peck, H. T.; Colby, F. M., eds. (1905). „Lewenhaupt, Adam Ludvig“. New International Encyclopedia
- ↑ „Battle of Poltava“. Nuoroda tikrinta 2011-01-18.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Gilman, D. C.; Peck, H. T.; Colby, F. M., eds. (1905). „Lewenhaupt, Adam Ludvig“. New International Encyclopedia (1st ed.). New York: Dodd, Mead.
- Hallendorff, Carl (1902). Karl XII och Lewenhaupt år 1708. Uppsala universitets årsskrift, 0372-4654 ; 1902 : Filosofi…;[2]. Uppsala: Univ. Libris 380486
- Lundblad, Johan Fredrik af (1831). Adam Ludvig Lewenhaupt, riksråd och fältmarskalk. Stockholm. Libris 2875259
- Uddgren, Hugo Edvard (1950). Karolinen Adam Ludvig Lewenhaupt: hans krigföring i Kurland och Litauen 1703–1708. Stockholm: Nordiska bokhandeln. Libris 448372
- Westin, Gunnar T (1963). Generalen Adam Ludvig Lewenhaupts berättelse om fälttåget i Ryssland 1708/9. [s.l.]. Libris 9062561