Imeretijos karalystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Gruzinų valstybė
Imeretija
Kunigaikštystės vėliava
Egzistavo: XV a.–1810 m.
Sostinė Kutaisis
Dinastija Bagrationai
Gruzija-orn.png
Gruzijos istorija
Abchazijos | Pietų Osetijos
Diaochi, Kolchidė, Iberija
Lazika
Bizantijos, Sasanidų imperijos
Tao-Klardžetija, Abchazija, Heretija, Kachetija, Kartlija
Seldžiukų imperija
Gruzijos aukso amžius
Mongolų imperija
Samcchė, Kachetija, Kartlija, Imeretija
Osmanų, Safavidų imperijos
Rusijos imperija
Gruzijos Demokratinė Respublika
Užkaukazės TFSR > Gruzijos TSR
Gruzija, Abchazija, Pietų Osetija

Imeretijos karalystė – istorinė valstybė Gruzijoje, kurios teritorija apėmė visą dabartinės Gruzijos vakarinę dalį. Kaip nepriklausoma valstybė ji egzistavo 1466–1810 m.

975–1466 m. Imeretija buvo vieningos Gruzijos karalystės dalis. XV a. vieninga Gruzijos karalystė suiro, ir Imeretija tapo savarankiška karalyste.

XVII–XVIII a. Imeretiją dažnai puldinėjo turkai. 1555 m. Imeretija pripažino Otomanų imperijos valdžią. Osmanams ji mokėjo duoklę vergais, pinigais ir natūra. Karalystėje vyko feodaliniai kivirčai.

Karalius Solomonas I (1752–1784) sustiprino karaliaus valdžią, uždraudė prekybą vergais, siekė vienyti Gruzijos žemes. Daug metų trukęs karas su osmanais baigėsi 1757 m. pergale ir 1758 m. karine sąjunga su Kartlio karaliumi Irakliu II.

1810 m. Imeretiją okupavo ir aneksavo carinė Rusija. Paskutinis Imeretijos karalius buvo Solomonas II (1789–1810).