Heretija
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Heretija (gruz. ჰერეთის სამეფო, heretis samepo) buvo viduramžių Kaukazo karalystė Gruzijos ir Albanijos pasienyje. Dabar jos teritorijoje yra pietrytinė Kachetijos dalis ir šiaurės vakarų Azerbaidžanas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Senovėje čia gyveno herai (žinomi kaip erai), sudžai, tchilbai ir lbinai. Kartu šios gentys buvo vadinamos heretais ir pakluso Kaukazo Albanijai. Jai nusmukus, Heretija buvo palaipsniui prijungta prie Kaukazo Iberijos ir suformavo vieną jos kunigaikštystę (saeristavo) V a., o jos gyventojai tapo gruzinais. Tuo metu Heretija pradėta minėti gruzinų raštuose. Tradicija teigia, kad jos pavadinimas kilo nuo legendinio patriarcho Herojaus, Tergamo sūnaus, kuris įkūrė Hereto miestą (vėliau žinoma kaip Chorasa) prie Alazanio upės.
Už pastangas kovoje su užkariautojais arabais Kartlijos valdovas (erismtavari) Archilas atidavė Heretiją Bagrationams VIII a. vidury. Mirus paskutiniams Kartlijos valdovams Jonui ir Juanšerui, Heretija išplėtė valdas ir 787 m. įkūrė nepriklausomą kunigaikštystę, kurios sostinė buvo Šekis. Heretijos prestižas iškilo 893 m., kai jos valdovas Hamamas tapo karaliumi. Sunerimęs dėl Heretijos galios, Kachetijos kunigaikštis Kvirikė I (892–918 m.) sudarė sąjungą su Abchazijos karaliumi Konstantinu III ir 915 m. užpuolė Heretijos valdovą Adarnasę II Patrikios (897–943 m.). Jie užėmė ir pasidalino Heretiją, bet Adarnasė greitai atgavo, ką praradęs. Jo sūnus ir įpėdinis Iškhanikas (943–951 m.) valdė su motina Dinara, Klardžetijos princo Gurgeno IV (918–941 m.) seserimi. Jiems teko pripažinti stipresnės kaimynės Deilamo kunigaikštystės, kurią valdė Salaridai (Irano Azerbaidžanas), viršenybę. 950 m. Iškhanikas pasinaudojęs pilietiniu karu Salaridų valdose, nustojo mokėti duoklę ir vėl tapo nepriklausomu. Jam valdant heretai apleido monofyzitizmą ir perėmė gruzinų ortodoksų tikėjimą.
Kitas Heretijos valdovas Jonas (Ioane Senekerim, 951–959 m.) prijungė dalį Albanijos ir kalnuotą Tzanariją Rytų Gruzijoje. Po jo mirties, atrodo, vietinė dinastija išnyko ir šalį užėmė Kachetijos chorvyskupas Kvirikė II (929–976 m.). Vėliau dėl srities kovojo jo įpėdiniai Dovydas (976–1010 m.) ir Gruzijos karalius Bagratas III, siekęs sujungti gruzinų žemes. Kitas Kachetijos valdovas Kvirike III Didysis (1010–1037 m.) galutinai prijungė Heretiją prie „kachų ir ranų karalystės“ apie 1020 m. Kai Gruzijos karalius Dovydas IV užėmė karalystę 1104 m., Heretija tapo Gruzijos kunigaikštyste. Gruzijos valdymą Heretijoje pertraukė Eldiguzidai iš Azerbaidžano, Chorezmšachai ir Ilchanatas. Galutinai žlugus vieningai Gruzijos karalystei 1466 m., Heretiją valdė Kachetija. Heretijos vardas išnyko iš raštų valdant Kara Kojunlu, Ak Kojunlu, Safavidams ir Osmanų imperijai.
Valdovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sahil Ibn Sumbat (815–840 m.)
- Adarnasė I (840–865 m.)
- Hamamas (865–893 m.)
- Adarnasė II Patrikios (897–943 m.)
- Išchanikas (943–951 m.)
- Jonas (Jan Senekerim, 951–959 m.)
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| |||||||
