Pereiti prie turinio

Amerikos lietuvių kultūros archyvas

Koordinatės: 41°55′37″ š. pl. 71°52′08″ v. ilg. / 41.92694°š. pl. 71.86889°r. ilg. / 41.92694; 71.86889
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio ALKA (archyvas))
Kitos reikšmės – Alka (reikšmės).

41°55′37″ š. pl. 71°52′08″ v. ilg. / 41.92694°š. pl. 71.86889°r. ilg. / 41.92694; 71.86889

Amerikos lietuvių kultūros archyvas, trump. ALKA – JAV lietuvių kultūros įstaiga Putname (Konektikuto valstija), veikianti Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregacijos namų kaimynystėje. Įstaigą administruoja Lietuvių katalikų mokslo akademija.[1][2] Archyve saugomi lietuvių kultūros ir visuomenės veikėjų, organizacijų bei institucijų, periodinių leidinių ir kiti archyvai, atskiri dokumentai, lietuvių muzikų kūriniai. Be archyvo, veikia muziejaus ir bibliotekos skyriai. Po 1990 m. didelė dalis knygų, dokumentų ir archyvų perduota atgavusios nepriklausomybę Lietuvos kultūros įstaigoms.

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Amerikos lietuvių kultūros archyvas įkurtas 1944 m.[a] ilgamečio lietuviškos Lorenso šv. Pranciškaus parapijos kunigo prelato Pranciškaus Mykolo Juro rūpesčiu.[4] Jis nuo 1922 m. rinko lietuviškas knygas, periodinius lietuvių spaudos leidinius, tautodailės dirbinius ir lietuvių dailininkų dailės darbus. 1935 m. rinkiniai perkelti į laikraščio „Darbininkas“ patalpas Bostone ir pavadinti ALKA. 1951 m. archyvas perkeltas į Jėzaus Nukryžiuotojo lietuvių seserų vienuolyno patalpas Broktone. Vienuolyną pertvarkant, privati kolekcija turėjo būti iškelta. Visiems eksponatams saugoti P. M. Juras 1963 m. savo lėšomis Putname pastatė pritaikytą nedidelį pastatą, kuriame pats gyveno ir rūpinosi archyvu. 1973 m. ALKA turto administravimą perėmė Lietuvių katalikų mokslo akademija, sudarytas direktoratas ir jo valdyba. 1981 m. pastatytas priestatas, kuriame įkurtos erdvesnės archyvo ir bibliotekos patalpos.

ALKA direktorato valdybos pirmininkai: Alfonsas Stankaitis (1973–1984), Juozas Kriaučiūnas (1984–2000), Juozas Rygelis (2000–2010),[5] Mirga Girniuvienė (nuo 2010).[6]

Rinkiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Archyve yra per 300 rankraščių, laiškų ir kitų dokumentų rinkinių. Tarp jų saugomos kompozitorių Jeronimo Kačinsko, Juliaus Gaidelio ir Vytauto Marijošiaus, poeto Fausto Kiršos, kunigo Stasio Ylos kolekcijos. Archyve yra įvairių organizacijų dokumentų, įskaitant Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK), Bendrojo Amerikos lietuvių fondo (BALF), Lietuvių fondo, Lietuvos vyčių, ateitininkų organizacijų, Amerikos pedagogų talkos Lietuvos švietimui (APPLE), Lietuvos konsulato Niujorke, įvairių lietuvių draugijų nuo XIX a. Suskirstyti ir aprašyti įvairius archyvus ALKA padeda profesionalūs archyvininkai iš Lietuvos.[7] Pavyzdžiui, 2014–2015 m. su jų pagalba buvo kataloguotos 124 dėžės dokumentų iš BALF.[8]

Muziejuje saugomi lietuvių menininkų kūriniai (jų autoriai Adomas Galdikas, Adomas Varnas, Kazys Varnelis, Viktoras Vizgirda, Romas Viesulas, Vytautas Ignas, Jadvyga Paukštienė, Antanas Petrikonis, Bronius Murinas, Vytautas Kasiulis);[9] medžio drožinių kolekcijos (Končius, Motuza ir kt.); senos reikšmingų Amerikos lietuvių istorijos įvykių nuotraukos; XIX a. antrosios pusės draugijų medaliai; lietuviško dizaino tekstilė. Muziejuje yra keletas eksponatų iš Lietuvos paviljono, 1939 m. įrengto Niujorko pasaulinėje parodoje, įskaitant Roberto Antinio, Vytauto Kašubos („Didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas”) skulptūras, Mstislavo Dobužinskio, Petro Kalpoko („Napoleonas Vilniuje sudaro Lietuvos vyriausybę“), Adomo Smetonos („Vilniaus universiteto įkūrimas“) ir Adomo Galdiko („Vytautas Didysis po Žalgirio kautynių“) tapybos kūrinius.[10]

Bibliotekoje yra per 30 000 knygų lietuvius dominančiomis arba lietuvių parašytomis temomis; virš 1000 lietuviškų periodinių leidinių nuo 1883 m. iki šių dienų; senos ir retos knygos (seniausia – 1802 m. išleista Christian Kruse „Tabellen zur Übersicht der Geschichte aller europäischen Länder und Staaten“);[11] kalendoriai, datuojami nuo XIX a. pabaigos iki šių dienų; maldaknygės nuo 1859 m. iki šių dienų (kai kurios su dedikacijomis). 2012 m. biblioteka prisijungė prie LIBIS (Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos).[12] Prie bibliotekos veikia Jono Balio tautosakos kabinetas.

Taip pat skaitykite

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pastabos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ Kitais duomenimis 1941 m.[3]

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ ALKA. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001
  2. ↑ Lietuvių katalikų mokslo akademija išeivijoje lkma.org
  3. ↑ Sužiedėlis, Simas, red. (1970). „ALKA“. Encyclopedia Lituanica. 1. Boston, MA: Juozas Kapočius. p. 76. LCCN 74114275.
  4. ↑ Valstybinė kultūros paveldo komisija. ALKA Amerikos lietuvių kultūros archyvas vkpk.lt
  5. ↑ Pagarbos nusipelnęs ALK’os direktorius draugas.org
  6. ↑ Amerikos lietuvių kultūros archyvo direktorė ir valdybos pirmininkė dr. Mirga Girniuvienė apdovanota Archyvaro garbės ženklu voruta.lt
  7. ↑ Šimkuvienė-Rosen, Sigita (2009-05-13). „Pagarbos nusipelnęs ALK'os direktorius“. Draugas. Nuoroda tikrinta 2018-01-20.
  8. ↑ Zilnys, Andrius (2015-10-16). „Amerikos lietuvių kultūros archyve (ALKA) Putname sutvarkyti BALF dokumentai“. Office of the Chief Archivist of Lithuania. Suarchyvuotas originalas 2018-01-21. Nuoroda tikrinta 2018-01-20.
  9. ↑ „"Alkos" muziejaus meno kūriniai“ (PDF). ALKA. 2012-02-23. Nuoroda tikrinta 2018-01-20.
  10. ↑ Girniuvienė, Mirga; Lukienė, Dalė (2010-09-09). „1939 Pasaulinės parodos Niujorke Lietuvos Respublikos eksponatai, laikomi ALKoje, Putnam, CT“ (PDF). ALKA. Nuoroda tikrinta 2018-01-20.
  11. ↑ „Alkoje saugomos retos knygos“ (PDF). ALKA. 2011-07-25. Nuoroda tikrinta 2018-01-20.
  12. ↑ Girniuvienė, Mirga. „Dideli dalykai vyksta ALKOS bibliotekoje“ (PDF). ALKA. Nuoroda tikrinta 2018-01-20.

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Amerikos_lietuvių_kultūros_archyvas&oldid=7293991"