Dedikacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Dedikacija (lot. dedikatio – paskyrimas) – knygos ar kūrinio pradžioje įrašyti autoriaus žodžiai apie tai, kam ar kieno atminimui autorius tą kūrinį ar knygą skiria.

Pirminė reikšmė – paskyrimas ar pašventimas kokio nors pastato, šventovės, paminklo, knygos, karsto žmogui ar Dievui, padedant įrašą ir nurodant jo paskirtį.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Seniausios dedikacijos įrašytos karstuose: ypač ryškus pavyzdys – Egipto piramidės, faraonų kapai. Egiptiečiais pasekė graikai, o šiais – romėnai. Senovės Romoje dedikacija – iškilmingas šventyklos pašventinimas ar šiaip dovanos įteikimas dievams. Iš čia dedikacija vadinamas ir įrašas, įrašomas skiriamajame pastate ar šiaip daikte.

Vėliau terminas įsigalėjo įrašui, kuriuo autorius savo knygą skiria padėkos ar pagarbos ženklu. Tokios dedikacijos buvo rašomos mecenatams, davusiems lėšų knygai išleisti.

Šiuo laikotarpiu dedikacija – įrašas kūrinio pradžioje, reiškiant kam nors dėkingumą, bičiulystės, pagarbos jausmus. Neretai skiriama mirusio žmogaus atminimui.

Dedikacija rašoma kūrinio pradžioje, dažniausiai atskirame lape, kuris vadinamas Dedikaciniu puslapiu.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Žurnalistikos enciklopedija, Vilnius, 1997.