Julius Gaidelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Julius Gaidelis
Gimė: 1909 m. balandžio 5 d.
Grigiškė, Naujojo Daugėliškio valsčius, Švenčionių apskritis
Mirė: 1983 m. sausio 6 d. (73 metai)
Brocktone, MA – JAV
Veikla: kompozitorius, choro dirigentas, vargonininkas.

Julius Gaidelis (1909 m. balandžio 5 d. Grigiškės k., Naujojo Daugėliškio valsčius1983 m. sausio 6 d. Broktone, MA, JAV) – kompozitorius, choro dirigentas, vargonininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Septynerių metų liko našlaitis ir augo pas seserį. 1921 m. atvyko į Kauną, kur baigė amatų mokyklą ir dar mokėsi gimnazijoje. 1925 m. įstojo į Kauno muzikos mokyklą, mokėsi Lidijos Dauguvietytės fortepijono klasėje. 19311937 m. Kauno konservatorijoje pas prof. Juozą Gruodį studijavo kompoziciją.

19371940 m. dėstė muziką Prienų gimnazijoje, o Kaune vadovavo „Maisto“ mišriajam chorui. Chorą (108 dalyviai) parengė 1938 m. dainų šventei Klaipėdoje.

19401941 m. buvo Kauno 10-osios gimnazijos muzikos mokytojas. 19411944 m. – Šiaulių muzikos mokyklos dėstytojas, Kauno Jėzuitų bažnyčios ir Meno centro chorų vadovas.

1944 m. pasitraukė į Vokietiją, vadovavo lietuvių chorui „Darna“ Memmingene, o 19461950 m. vargonininkavo Traunsteino lietuvių stovykloje. 1950 m. atvyko į JAV ir 10 mėnesių dirbo geležies fabrike Hartforde, CT. Persikėlęs į Bostoną, 19521954 m. New England Conservatory of Music studijavo kompoziciją pas dr. Carla McKinley, kontrapunktą – pas J. F. Cooką, dailiųjų menų kursą – pas H. Leeną. Baigęs konservatoriją gavo muzikos magistro laipsnį.

1952 m. Bostone suorganizavo vyrų chorą (apie 40 dainininkų), kuris jau pirmame koncerte (1952 m. lapkričio 16 d.) atliko 16 įvairių kompozitorių dainų ir pagarsėjo lietuvių kolonijose. Apie 1959 m. vyrų chorą perorganizavo į mišrųjį, kuris taip pat dirbo našiai ir kūrybiškai. Choras koncertavo Čikagoje, Klyvlende, Niujorke, Hartforde, Waterbury ir kitur, dalyvavo įvairiuose tautiniuose renginiuose, 1964 m. Pasaulinės parodos Lietuvių dienoje Niujorke ir 1966 m. 3-ojoje JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėje Čikagoje, išleido ilgai grojančią plokštelę (17 dainų). Be dainų, choras atliko J. Gaidelio kantatas „Kantata apie Lietuvą„ ir „Demonas“ – išleistos dviejose plokštelėse.

Daug metų vadovavo pagarsėjusiam vyrų vokaliniam sekstetui. Mokė vaikus dainuoti lituanistinėje mokykloje, turėjo savo muzikos studiją – jo parengti pianistai dalyvavo koncertuose.

Nuo 1970 m. buvo Brocktono Šv. Kazimiero lietuvių parapijos vargonininkas ir choro vadovas. Choras nemažai koncertavo, dalyvavo 1978 m. 5-ojoje JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėje Toronte ir kituose tautiniuose renginiuose. 1976 m. lapkričio 9 d. su parapijos choru ir solistais pirmą kartą atliko savo kantatą „Lietuviškam žodžiui" (dirigavo autorius). 1977 m. choras išleido plokštelę. J. Gaidelis buvo ir ALRK Vargonininkų sąjungos narys, 1961 m. 2-osios ir 1966 m. 3-osios JAV ir Kanados lietuvių dainų švenčių Čikagoje dirigentas.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

J. Gaidelis garsus kompozitorius, sukūręs daug vertingos instrumentinės ir vokalinės muzikos kūrinių. Tai 6 simfonijos, 6 simfoniniai paveikslai ir poemos, 4 styginių kvartetai, Koncertas smuikui ir orkestrui, sonatos smuikui, Lietuviška rapsodija (apdovanota I premija), oratorija „Giesmė apie Gediminą“, 5 kantatos („Kantata apie Lietuvą“, „Demonas“, „Kovotojai“, „Partizanų motina“, „Kantata lietuviškam žodžiui“), baletas „Čičinskas“, 4 uvertiūros, 3 operos („Dana“, „Gintaro šaly“, „Karalius Mindaugas“), dainos chorams, solistams, mišios „Viešpatie, pasigailėk“, giesmės ir motetai („Skaisčiausioji Marija“, „O, didis Viešpatie“, „Tu didingas“, „Tremtinių malda“, „Benamių malda" ir kt.)

Jo dainos „Tėviškės vakarai“, „Daina, daina“, „Dainininkų maršas“, „Saltyšius“, „Dainuojanti jaunystė“, giesmė „Malda už Tėvynę" skambėjo JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėse Čikagoje ir Toronte. J. Gaidelio kūriniai nuo 1989 m. grįžta į Lietuvą. Minimas vokiškoje enciklopedijoje „Rirmann Musik Lexikon“ ir lietuviškuose leidiniuose.

Šaltinis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.