Pasaulio lietuvių archyvas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Pasaulio lietuvių archyvas (PLA) – didžiausias Lituanistikos tyrimo ir studijų centro (LTSC) padalinys, įsikūręs JAV.

Archyvas renka ir kaupia organizacijų ir atskirų asmenų visuomenės ir kultūros veikėjų archyvus, komplektuoja lietuvišką periodiką, renka ir saugo knygas, brošiūras, žemėlapius ir kitokius spaudinius, susijusius su lietuviška veikla. Biblioteka dabar turi daugiau kaip šimtą tūkstančių knygų ir daugiau kaip 1600 skirtingų pavadinimų periodinių leidinių. Knygos pirmasis egzempliorius yra saugomas archyvinėje bibliotekoje, o antrasis duodamas Pedagoginio lituanistikos instituto bibliotekai, kuria leidžiama naudotis visiems.

Rinkiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Biblioteka: 113 000 knygų - lietuvių kalba arba kitomis kalbomis apie Lietuvą

Periodika: 2 300 pavadinimų, nuo 1889 m. iki šių dienų

Rankraščių skyrius: 384 vienetai.

Personalijos: 723 fondai, Asmeniniai lietuvių veikėjų fondai.

Organizacijos: 164 fondai, nuo Amerikos lietuvių tarybos iki Zanavykų.

Pasaulio lietuvių archyvo, kurį nuo 1981 m. tvarko LTSC, rinkinius sudaro:

  1. Lituanistinė biblioteka
  2. Periodikos skyrius
  3. Rankraščių skyrius
  4. Personalijų ir organizacijų fondai, kur saugojami visuomenės, politikos, kultūros veikėjų bei organizacijų veiklos medžiaga
  5. Švietimo fondas
  6. Kartografijos fondas, kur saugoma daugiau kaip 50 retesnių ir apie 1000 naujesnių Lietuvos žemėlapių
  7. Religinės literatūros ir mišiolų fondas, kurį sudaro jau uždarytų lietuviškų parapijų išleistos ir naudotos knygos bei kita literatūra.

PLA pasididžiavimas – Lietuvių DP (Displaced persons) Vokietijoje medžiaga, kurią sudaro 234489 puslapiai dokumentų. Visi šie dokumentai įtraukti į fondus, atitinkančius įvairias lietuvių DP stovyklas bei organizacijas Vokietijos miestuose ir apylinkėse. Iš viso yra 130 aprašų, sudėtų abėcėlės tvarka. Be to, archyve saugoma ir lietuvių DP stovyklose veikusių organizacijų dokumentai, sugrupuoti į atskirus fondus: Lietuvos raudonojo kryžiaus centras, Lietuvių tremtinių bendruomenės centro komitetas, LTB švietimo valdyba, Vokietijos krašto valdyba, VLIK'as ir kt. Lietuvių DP dokumentuose yra originalių posėdžių protokolų, korespondencijos, fotonuotraukų, įvairių raštų.

Archyve yra buvusio Lietuvos konsulato Čikagoje dokumentų fondas, datuojamas 19241997 m., taip pat ir asmeninis Lietuvos konsulų Petro ir Juzės Daužvardžių fondas. Saugoma gausi konsulato ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos pasiuntinybės Vašingtone, konsulų Niujorke ir Los Andžele, JAV lietuvių organizacijų ir atskirų jų veikėjų korespondencija.

Nemažai sukaupta JAV spaudos, rašiusios apie įvykius Lietuvoje 19891991 m. ir spaudos atsiliepimai apie dabartinius įvykius Lietuvoje. Didžioji dokumentinės medžiagos dalis liečianti konsulato veiklą pokario metais, ypač palaikant ryšius su JAV lietuvių politine veikla. Konsulato dokumentai atkuria JAV lietuvių politinį telkimąsi 19391941 m.

Be jau minėtų fondų PLA saugomi Pensilvanijos senų laikų lietuvių organizacijų, Lietuvių rašytojų draugijos, Lietuvių istorijos draugijos, Amerikos Lietuvių Romos katalikų moterų sąjungos, Lituanistikos instituto, Lietuvos kariuomenės, Amerikos lietuvių tarybos nuo 1939 m., BALF, JAV lietuvių bendruomenės ir kt. dokumentų fondai. Iš viso yra apie 60 įvairių organizacijų fondų.

Be jų archyvas sukaupęs ir kaupia asmenų, arba personalijų, fondus: atsargos karininko V. Augustausko, rašytojo, Lietuvių rašytojų draugijos pirmininko B. Babrausko, poetės G. Babrauskienės-Tulauskaitės, kunigo V. Bagdonavičiaus, bibliografo K. Baltramaičio, mokytojo S. Barzduko, diplomato J. Bielskio, politologo, literatūrologo J. Brazaičio (Ambrazevičiaus), tautosakininko J. Būgos, matematiko, teisininko, politikos veikėjo P. Dailidės, generolo S. Dirmanto, P. ir J. Daužvardžių konsuliniai ir asmeniniai fondai, kunigo, žurnalisto P. Garšvos, rašytojo, PLA direktoriaus Č. Grincevičiaus, istoriko ir Lietuvių istorijos draugijos pirmininko J. Jakšto, kunigo J. Juozevičiaus, kalbininko, lingvistikos profesoriaus P. Joniko, visuomenės veikėjo I. Juodvalkio, prelato, visuomenės veikėjo P. M. Juro, rašytojo A. Kairio, teisininko, diplomato J. Kajecko, archyvo direktoriaus L. Kerulio, teisininko ir visuomenės veikėjo M. Mackevičiaus, poeto, literatūros kritiko A. Mackaus, agronomų, žemės ūkio ekonomistų ir visuomenės veikėjų V. Manelio ir F. Manelienės, geografo profesoriaus K. Pakšto, rašytojos, visuomenės veikėjos J. Pakštienės (Narutavičienės-Narūnės), inžinieriaus K. Pabedinsko, režisieriaus, aktoriaus S. Pilkos, laikinosios Lietuvos vyriausybės nario ir pogrindžio veikėjo L. Prapuolenio, prelato J. Prunskio fondai; Lituanistikos tyrimo ir studijų centro pirmininko prof. dr. J. Račkausko, visuomenės ir kultūros bei švietimo veikėjos A. Rugytės, kunigo A. Sabaliausko, knygų leidėjo J. Sako, Lietuvos krepšinio „tėvo“, sportininko, teisininko K. Savickaus, rašytojo B. Sruogos, istorikės V. Sruogienės ir teatrologės D. Sruogaitės medžiaga; rašytojo A. Škėmos asmeniniai archyvai ir literatūrinis palikimas; karininko ir politiko K. Škirpos, žurnalisto ir bendruomenės veikėjo J. Šlajaus, „Laisvosios Lietuvos“ leidėjo V. Šimkaus, teisininko J. Talalo, LE ir „Amerikos balso“ radijo bendradarbių P. Labanausko ir K. Jurgėlos, N. ir A. Vokietaičių fondai.

Fondų aprašai pamažu kompiuterizuojami, ateityje numatoma juos pateikti šioje interneto svetainėje.

Nuo 1994 m. archyvo direktorės pareigas eina Skirmantė Miglinienė.

Archyvo istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

PLA pradžia galima laikyti 1946 m., kuomet Vokietijoje buvo pradėta rinkti istorinė medžiaga, kuri buvo siunčiama į šv. Kazimiero seserų vienuolyną Čikagoje. Iš pradžių darbas vyko privačia iniciatyva, o nuo 1948 m. prie Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) buvo suorganizuota Istorinės medžiagos rinkimo komisija. Dėl prasidėjusios emigracijos komisijai susilikvidavus, VLIK'o lietuvybės išlaisvinimo tarnyba tęsė istorinės medžiagos rinkimo darbą iki 1950 metų. 1951 m. VLIKo vykdomoji taryba pakviečia Vincentą Liulevičių, buvusį Istorinės medžiagos rinkimo pirmininką. Jis pradeda dirbti Čikagoje Lietuvių tremtinių archyvo pavadinimu, kuris netrukus (1950 m. pabaigoje) buvo pakeistas į Pasaulio lietuvių archyvą.

Iš šv. Kazimiero seserų vienuolyno archyvas perėjo į Tėvų Jėzuitų globojamus ir naujai 1957 m. pastatytus Jaunimo centro namus. Apie 1975 metus PLA patalpintas Jaunimo centro naujajame pastate, kur dabar ir yra.

Nuo 1972 m. iki pat mirties 1994 m. PLA direktoriumi dirbo Česlovas Grincevičius. Nuo 1981 m., įsikūrus Lituanistikos tyrimo ir studijų centrui, PLA padeda tvarkyti LTSC darbuotojai. Knygas kataloguoti kompiuteriniu būdu pradėjo Dr. Robertas Vitas.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]