AB Grigeo Klaipėda
55°41′57″š. pl. 21°08′08″r. ilg. / 55.699239°š. pl. 21.135588°r. ilg.
|
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
 Bendrovės pastatas (vaizdas nuo Minijos gatvės) | |
| Komercinis pavadinimas | AB „Grigeo Klaipėda“ |
|---|---|
| Forma | Akcinė bendrovė |
| Pirmtakas (-ai) | Klaipėdos celiuliozės fabrikas Klaipėdos celiuliozės ir popieriaus kombinatas |
| Įkurta | 1898 m. lapkričio 15 d. |
| Centrinė būstinė | Nemuno g. 2, 91199 Klaipėda, Lietuva |
| Svarbiausi darbuotojai | CEO Tomas Eikinas[1] |
| Produkcija | kartonas, korinis užpildas |
| Savininkas (-ai) | AB „Grigeo" |
| Darbuotojų | 163[2] |
| Tinklalapis | www.grigeoklaipeda.lt |
AB „Grigeo Klaipėda“ – stambi kartono gamintoja ir popierinių pakuočių perdirbėja.
Įsikūrusi Klaipėdos uosto teritorijoje, prie Kuršių marių.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vokiečių įkurtas fabrikas iki 1923 m. jiems ir priklausė. Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, tarpukariu formaliai buvo lietuvių, faktiškai – vokiečių nuosavybė.
1898 m. lapkričio 15 d. AB „Klaipėdos celiuliozės fabrikas“ (Zellulosefabrik Memel AG) įkurtas savininkų iš Hanoverio. 1900 m. jame pirmąkart išvirta celiuliozė. 1905 m. fabriką ėmė valdyti Ašafenburgo (Bavarija) celiuliozės ir popieriaus gamybos koncernas. 1919 m. įmonė tapo savarankiška celiuliozės ir popieriaus gamybos akcine bendrove (Aktiengesellschaft fur Zellstoff-und Papierfabrikation Memel in Memel). 1940 m. fabrikas vėl oficialiai perėjo Ašafenburgo koncerno žinion.
Fabrikas kelis kartus degė, buvo atstatomas ir plečiamas. XX a. pirmojoje pusėje gaminta ne tik celiuliozė, bet ir popierius, techninis spiritas. Teritorija užėmė 29 ha plotą tarp Malūnų (dab. Nemuno) gatvės ir Kuršių marių. Stovėjo apie dvidešimt pastatų. Fabrikui prie marių priklausė 5 ha miško medžiagos uostas. Įmonė bėgiais buvo sujungta su miesto pramoniniu geležinkeliu, o su Smeltės priemiesčiu ją jungė tramvajus. Fabrikas buvo įsikūręs patogioje vietoje – turtingo mediena Nemuno baseino žiotyse. Pigiu vandens keliu žaliava pasiekdavo fabriką ir nuosavoje jo krantinėje į jūrų garlaivius buvo pakraunama produkcija. 1908 m. fabrikas nupirko gretimą teritoriją ir čia įkūrė darbininkų koloniją.
Gamybiniai – garo katilų, medienos paruošimo, mašinų, celiuliozės virimo, spirito – korpusai dviejų trijų aukštų iš raudonų plytų. Nuo gatvės ir nuo marių pusės matomi fasadai įrengti gražesni, sudėtingesnės architektūros. 1920 m. virš celiuliozės fabriko iškilo šimto metrų aukščio kaminas – aukščiausias mieste. Gamybinį kiemą nuo gatvės pusės užstojo gyvenamieji bei administraciniai pastatai.
Fabrikas buvo garsus ne tik Europoje, bet ir Amerikos žemynuose. Celiuliozė didelėmis partijomis buvo gabenama ir į Angliją, Ispaniją, Prancūziją, Argentiną. 1938 m. rudenį ir 1939 m. vasarą fabriką nusiaubė du dideli gaisrai.
Antrojo pasaulinio karo metais į vermachtą buvo pašaukta 600 fabriko darbininkų ir tarnautojų, bet įmonė dirbo toliau. Trūkstant darbo jėgos, fabriko teritorijoje atsirado 250 svetimšalių darbininkų stovykla.
SSRS jėga okupavus Lietuvą ir ją nelegaliai aneksavus, fabrikas nacionalizuotas. Po karo iki 1953 m. buvo atstatomas nuniokotas celiuliozės kombinatas. 1966 m. pradedama kombinato rekonstrukcija – rekonstruojama 2-ji kartono gaminimo mašina. 1973 m. įsigyta angliška „Beloit-Wamsle“ kartono gamybos mašina su visais masės paruošimo ir kreidavimo įrenginiais (su 4,2 m pločio juostos keturiais formavimo agregatais „Inverform“).
Keletą kartų modernizuotas Klaipėdos celiuliozės ir popieriaus kombinatas, sovietmečiu turėjęs iki 2 tūkst. dirbančiųjų, specializavosi įvairių rūšių dėžutinio kartono gamyboje (metinė produkcija 125 tūkst. t). Iš celiuliozės nuovirų čia dar buvo gaminamas etilo spiritas, pašarinės mielės.
Buvęs kombinatas 1994 m. privatizuotas ir pradėjo veikti AB „Klaipėdos kartonas“ pavadinimu. Jis neteko daug turto ir pajėgumų. Taikantis prie naujų sąlygų, teko visai atsisakyti pluoštinių medžiagų (celiuliozės ir medienos masės) gamybos, likviduoti nerentabilius padalinius, mažinti dirbančiųjų skaičių. AB „Klaipėdos kartonas“ pagrindiniai akcininkai buvo UAB „Ega“ bei Lietuvos pramonės ir finansų korporacija. 2005 m. kontrolinį įmonės paketą įsigjo investicinė bendrovė „Avestis“. 2006 m. bendrovė įsigijo gofro pakuotės gamybos kompaniją Ukrainoje OAO „Mena Pak“. 2010 m. kovo 1 d. kontrolinį AB „Klaipėdos Kartonas“ paketą įsigijo AB „Grigeo Grigiškės“. Kartu prijungta ir ukrainiečių gofruotojo kartono gamybos įmonė „Mena Pak“.
2022 m. rugsėjį gamyba fabrike 2 savaites buvo sustabdyta.[3][4]
Kuršių marių tarša
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2020 m. sausio 7 d. Klaipėdos apylinkės prokuratūra paskelbė apie tyrimą, kuriuo išsiaiškinta apie bendrovės į Kuršių marias leidžiamas nevalytas nuotekas. Į Kuršių marias ištekėję šimtai tūkstančių tonų teršalų normas viršijo daugiau nei 100 kartų.[5] Aplinkos apsaugos departamentas teismui pateikė ieškinį, kuris siekia 48 mln. eurų.[6]
Tuometinis bendrovės „Grigeo“, kuriai priklauso „Grigeo Klaipėda“, vadovas Gintautas Pangonis situaciją pakomentavo teigdamas, kad teršalai į aplinką pateko dėl vienkartinio tuo metu įvykusio gedimo.[7] „Grigeo Klaipėda“ vadovas Tomas Eikinas yra pareiškęs, kad įmonė „yra pasiruošusi kompensuoti teismo patvirtintą žalą, pagrįstą mokslinėmis išvadomis“.[8]
2020 m. „TIG Environmental“ tarptautinė ekspertų grupė atliko žalos vertinimo tyrimą. Tyrimo duomenys ir modeliavimo rezultatai atskleidė, kad dalinai biologiškai išvalytų „Grigeo Klaipėdos“ nuotekų išleidimas nepadarė jokio reikšmingo neigiamo poveikio azoto ir fosforo koncentracijoms Kuršių mariose (paviršiniuose ir priedugnio sluoksniuose) arba jis buvo minimalus.[9]
2022 m. sausio 3 d. Klaipėdos apygardos teismas atvertė bylą, kurioje kaltinimai pareikšti akcinei bendrovei „Grigeo Klaipėda“ ir 14-ai esamų bei buvusių šios įmonės darbuotojų. Iš viso, pasak prokuroratūros, buvo 22 įtariamieji, tačiau 8 iš jų buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. [10]
Produkcija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Produkcija ekologiška, 100% perdirbama iš antrinių žaliavų. Bendrovėje perdirbama apie 90% regione surenkamos popierinės pakuotės.[reikalingas šaltinis] Kasmet perdirba iki 120000 t. surinktos makulatūros. Pagamina ~110 000 t. popieriaus. Produkcija parduodama Lietuvoje, eksportuojama į 15 užsienio šalių.[reikalingas šaltinis]
Gamina:
- Testlainerį ir flutingą – žaliavą gofruoto kartono gamybai – aukštos kokybės popierių, su plačiai pritaikomomis galimybėmis pakuotės gamybai, kuris yra pagamintas iš 100% antrinės žaliavos.[reikalingas šaltinis]
- Korinį užpildą – baldų, automobilių pramonėje, durų ir pakuotės gamyboje naudojamą kaip medžio drožlės plokštės pakaitalą.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/teismas-atverte-kursiu-mariu-tarsos-byla-teisiami-grigeo-klaipeda-vadovai-56-1930792
- ↑ https://rekvizitai.vz.lt/imone/grigeo_klaipeda/
- ↑ https://www.vz.lt/pramone/2022/09/09/grigeo-klaipeda-sustabde-gamyba
- ↑ https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1780852/grigeo-klaipeda-atnaujina-gamyba
- ↑ Aiškėja, kad į Kuršių marias ištekėję šimtai tūkstančių tonų teršalų normas viršijo daugiau nei 100 kartų, LRT, 2020–01–07
- ↑ [1]
- ↑ „Grigeo“ prezidentas sako, kad nuotekos į Kuršių marias pateko dėl gedimo, 15min.lt, 2020-01-07
- ↑ „„Grigeo Klaipėdos“ vadovas žada atlyginti mokslo išvadomis grįstą žalą gamtai“. delfi.lt. Delfi. BNS. 2022-09-13. Nuoroda tikrinta 2024-03-21.
- ↑ Monti, Dr. Carlo (2021-02-17). „Carlo Monti. Koks yra tikrasis „Grigeo Klaipėdos“ nuotekų poveikis Kuršių marioms?“. delfi.lt. Delfi. Nuoroda tikrinta 2024-03-21.
- ↑ https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/kursiu-mariu-tarsos-byla-pasieke-teisma-kaltinimai-grigeo-klaipeda-ir-14-ai-asmenu-663-1622558/