Etanolis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Etilo spiritas)
Jump to navigation Jump to search
Etanolis
Ethanol-2D-skeletal.svg Ethanol-3D-vdW.png
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
Etanolis
CAS numeris [64-17-5]
RTECS numeris KQ6300000
Cheminė formulė C2H5OH
Molinė masė 46,06844(232) g/mol
SMILES CCO
Rūgštingumas (pKa) 15,9
Bazingumas (pKb)
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis
Išvaizda bespalvis skystis
Lydymosi t° −114,3 °C (158.8 K)
Virimo t° 78,4 °C (351.6 K)
Lūžio rodiklis (nD)
Klampumas 1,2 mPa·s (20 °C)
Tirpumas H2O
Šiluminis laidumas
log P
Garavimo slėgis
kH
Kritinis santykinis drėgnumas
Farmakokinetinė informacija
Biotinkamumas
Metabolizmas
Pusamžis
Pavojus
MSDS
ES klasifikacija degus (F)
NFPA 704

NFPA 704.svg

3
0
0
 
Žybsnio t° 13 °C
Užsiliepsnojimo t°
R-frazės R11
S-frazės
LD50
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma
Dipolio momentas 5,64 fC·fm (1.69 D) (dujos)
Simetrijos grupė
Termochemija
ΔfHo298
Giminingi junginiai
Giminingi grupė
Giminingi junginiai
Giminingos grupės

Etanolis, arba etilo alkoholis – alkoholių klasės junginys (C2H6O arba C2H5OH), turintis du anglies atomus. Šis cheminis junginys savo fizikinėmis savybėmis labai panašus į vandenį, todėl jį išgryninti labai sunku, ir gryno etanolio (absoliutus spiritas) praktiškai niekur nenaudojamas. Distiliacijos būdu gaunamas etanolis yra 96,5 % pagal tūrį, todėl šis procentingumas yra plačiai žinomas ir yra konstanta.

Etanolis yra natūralus cheminis junginys, todėl nuo seno yra žinomas jo biologinis aktyvumas ir atsiradimo būdai. Dabar spirito gamybai plačiau taikomas biologinės fermentacijos būdas, o ne cheminė sintezė, nes yra pigesnis ir geriau atitinka „maisto“ stereotipą. Nustatyta, kad etanolis gaminasi glikolizės reakcijos metu anaerobinėmis sąlygomis, dalyvaujant įvairiems fermentams. Gėrimas, pagamintas iš etanolio, vandens ir kitų priedų, kurio alkoholio koncentracija 38-40 %, yra vadinamas degtine.

Naudojamas maisto pramonėje (kaip maisto priedo E numeris – E1510), farmacijoje, medicinoje.

Vartojant reguliariai gali sukelti priklausomybę.

Gamtinis paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žmogaus kraujyje, kurio organizme vidutiniškai apie 5 l, etanolio natūraliai yra 0,001−0,1 g/l (promilės, ‰) [1]

Išgavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Etanolis yra gaminamas dviem būdais: biocheminiu ir cheminiu. Biocheminis būdas – bulvėse, grūduose esantis krakmolas yra veikiamas fermentais, dėl to šis rūgsta ir virsta alkoholiu.[2]

Biologinis poveikis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Priklausomai nuo etilo alkoholio koncentracijos kraujyje, stebimi skirtingi simptomai bei poveikis centrinei nervų sistemai. Žemiau pateikta orientacinė stadijų lentelė suaugusiam 50−100 kg kūno masės asmeniui. Joje apatinė riba atitinka alkoholio poveikį jo nevartojančiam asmeniui, viršutinė − nereguliariai alkoholį vartojančiam sveikam ir priklausomybės neturinčiam suaugusiajam, su didesne tolerancija šiai cheminei medžiagai. Žemiau pateiktus lygius pakankamai lengva pasiekti, o mirtiną dozę įmanoma suvartoti individui dar jaučiantis blaivam ar vos lengvai apgirtusiam, kadangi alkoholio įsisavinimas vyksta su pakankamu uždelsimu.[3]

Stadija Kiekis kraujyje Simptomai
1 Blaivumas arba nuosaikus apsvaigimas 0,01−0,05%
0,10−0,50‰
0,10−0,50g/l
Nestebimi jokie reikšmingi neigiami klinikiniai simptomai ar požymiai. Paprastai jaučiamas sumažėjęs nerimas, lengvas atsipalaidavimas, kartais gali būti truputį ilgesnis reakcijos laikas.
2 Nuotaikos pakylėjimas, galima euforija 0,03−0,12%
0,30−1,20‰
0,30−1,20g/l
Bendras nuotaikos pagerėjimas, padidėjęs pasitikėjimas savimi, noras bendrauti bei draugiškumas, stipriai sumažėjęs ar dingęs nerimas, paraudęs veidas. Pailgėja reakcijos laikas, suprastėja trumpalaikė atmintis, gebėjimas priimti kokybiškus sprendimus, atlikti smulkius subtilius judesius. Šioje stadijoje asmuo save apibūdina kaip išgėrusį ar apsvaigusį.
3 Jaudulys, azartas 0,09−0,25%
0,90−2,50‰
0,90−2,50g/l
Pasireiškia emociniai svyravimai, uždelsta reakcija, suprastėjusi atmintis, aplinkos suvokimo gebėjimai, sprendimų kokybė, periferinis regėjimas, akomodacija, lygsvara, koordinacija, gali atsirasti mieguistumas. Šioje stadijoje asmuo save apibūdina kaip girtą ar pasigėrusį.
4 Sumišimas 0,18−0,30%
1,80−3,00‰
1,80−3,00g/l
Pasireiškia emociniais šuoliais ir ekstremumais, pasimetimu, reikšmingai suprastėjusia koordinacija. Tampa sunku atsistoti, individas eidamas svirduliuoja, nebesiorientuoja aplinkoje, priimami sprendimai neadekvatūs. Šioje stadijoje intoksikacija dažnai pasireiškia visišku pastarųjų įvykių užmiršimu bei skausmo pojūčio dingimu, todėl galimos rimtos traumos to nejaučiant.
5 Sustingimas 0,25−0,40%
2,50−4,00‰
2,50−4,00g/l
Dingęs atsakas į stimulus, individas nebesugeba atsistoti ar savarankiškai eiti, gali sėdėti ar gulėti tarsi nualpęs. Nebekontroliuojamos skrandžio ir ekskrecijos kūno funkcijos, atsiranda užspringimo pavojus.

Nuo šios stadijos rekomenduojama kreiptis medicinos personalo pagalbos siekiant išvengti mirtinų pasekmių.

6 Koma 0,35−0,45%
3,50−4,50‰
3,50−4,50g/l
Prarandama sąmonė, individas atsiduria komos būsenoje. Kvėpavimo ir širdies funkcija stipriai prislopinta, krenta kūno temperatūra. Šioje stadijoje didelė mirties rizika.
7 Mirtis virš 0,45%
virš 4,50‰
virš 4,50g/l
Mirtis paprastai ištinka visiškai sutrikus kvėpavimo funkcijai ar per daug nukritus kūno temperatūrai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ŠULČIUS, Algirdas. Organinė chemija. Vilnius: Alma littera, 2009, 116 p. ISBN 978-9955-38-341-3.
  2. „Alkoholiai“. Santara. 2013-07-07. Suarchyvuota nuo originalo 2014-11-09. Nuoroda tikrinta 2014-11-09. 
  3. Alcohol: intoxication stages (angl.)


Vikiteka